
Už ypatingą atidumą žodžiams, vedantiems skaitytoją į mįslingą ir šiek tiek šiurpų pasakos pasaulį.
„Vienuolikmetė Odilė – smalsi, tad nieko keisto, kad vaikšto takais, apie kuriuos sklinda negeros kalbos, ir jai ten eiti užginta. Nieko keisto ir tai, kad vieną dieną ji pakliūva į tikrą bėdą – nugarma į požeminį pasaulį. Jei neras kelio namo – gresia pražūtis... Kaip ir „Klampynių kronikų“ serijoje, čia autorė nuotykinį pasakojimą kuria pasitelkdama ne vien išmonę, bet ir tradicinių pasakų ir tautosakos motyvų, su jais žaisdama, o kartais ir apversdama. Autorės stilius gausus kūrybingų metaforų, palyginimų, sugretinimų, kurie itin puikiai dera prie jos kuriamo atmosferiško pasakinio pasaulio, kupino stebuklų, šiurpuliukų ir magiškų būtybių.“ Eglė Baliutavičiūtė