Naujienos

Balandžio 2-ąją, žymaus danų pasakininko Hanso Christiano Anderseno gimimo dieną, švenčiama Tarptautinė vaikų knygos diena. Ši diena pasaulyje minima nuo 1967 m.

Kasmet vis kitos šalies Tarptautinės vaikų ir jaunimo knygos tarybos (IBBY) skyrius tampa šios šventės rėmėju. Jų šalies atstovas rašo kreipimąsi pasaulio skaitytojams, kuria Tarptautinės vaikų knygos dienos plakatą. Ši medžiaga yra siuntinėjama kolegoms į visus nacionalinius IBBY skyrius.

2010 m. Tarptautinę vaikų knygos dieną remia Ispanijos IBBY skyrius, o tiksliau – to skyriaus misiją vykdanti Ispanijos vaikų ir jaunimo knygos organizacija (La Organizaciόn Española Para ei Libro Infantil y Juvenil, OEPLI). Kreipimosi teksto autorius – rašytojas Eliacer Cansino (Eliaseras Kansinas), apdovanotas įvairiomis savo šalies ir tarptautinėmis premijomis, jo pavardė 2000-aisiais įrašyta į IBBY Garbės sąrašą. Šis rašytojas iki šiol aktyviai dalyvauja skaitymo skatinimo veikloje.

Plakatą piešė Palestinoje gimusi, Salamankos universitetą baigusi Noemí Villamuza (Noemi Viljamusa). Ji yra iliustravusi ir parašiusi daugiau kaip 30 knygų vaikams.

TARPTAUTINĖS VAIKŲ KNYGOS DIENOS KREIPIMASIS

KNYGA LAUKIA TAVĘS. IEŠKOK JOS!

Eliacer Cansino

Vieną kartą buvo
mažulytis laivelis,
kuris nemokėjo,
kuris negalėjo
plaukti.

Praėjo viena, dvi, trys,
keturios, penkios, šešios savaitės,
ir tas laivelis,
ir tas laivelis
išplaukė.

Pirmiau nei skaityti išmokstame žaisti. Ir dainuoti. Vaikystėje dar nė vienas nepažinojome raidžių, o šią dainelę jau mokėjome. Vasarą su draugais susiburdavome gatvėje ir, stengdamiesi peršaukti svirplius, vis iš naujo užtraukdavome, kad vargšas laivelis nemoka plaukti.

Kartais lankstydavome popierinius laivelius ir bėgdavome plukdyti jų balomis, bet laiveliai, nepasiekę jokio kranto, nugrimzdavo.

Aš buvau tarsi mažas laivelis, išmetęs inkarą mūsų kvartalo gatvėje. Tačiau vakarais nuo plokščio namo stogo žiūrėdamas į besileidžiančią saulę nujaučiau, kad tenai, kur nesiekia mano žvilgsnis, – kažkur toliau nei kiemas ar giliau nei mano širdis, – yra dar kai kas – nepaprastas pasaulis.

O namie, spintoje, tarp dėžių gulėjo nedidelė knygutė – ji irgi negalėjo plaukti, nes niekas jos neskaitė. Kiek sykių ėjau pro šalį ir nė nenutuokiau, kad ji ten yra. Popierinis laivelis, nugrimzdęs į purvą, – vieniša knygutė, gulinti lentynoje tarp kartoninių dėžių.

Sykį mama, kažko ieškodama, užkliudė knygutės nugarėlę. Jeigu aš būčiau knyga, tai pasakočiau šitaip: „Vieną dieną vaiko ranka palietė mano viršelį – aš pajutau, kaip ima skleistis mano burės, ir pradėjau plaukti".

Kaip nustebau, kai pagaliau ją išvydau! Tai buvo maža knygelė rausvu odiniu viršeliu ir aukso spalvos pagražais. Nekantraudamas atvožiau ją tarsi skrynią trokšdamas sužinoti, kas yra viduje. Vertėjo tai padaryti. Kai tik ėmiau skaityti, supratau, kad tuojau patirsiu nuotykį: drąsus herojus, geraširdžiai personažai ir visokie piktadariai, iliustracijos su užrašais apačioje – neįstengiau atplėšti akių nuo paveikslėlių. O kiek pavojų ir staigmenų... Aš atsidūriau kerinčiame nepažįstamame pasaulyje.

Šitaip sužinojau, kad toliau už mano namų yra upė, o už upės – jūra, o jūroje, laukdamas, kada galės pakelti inkarą, yra laivas. Pirmas, į kurį įlipau, vadinosi La Hispaniola, bet jį galėtum vadinti ir „Nautilijumi“, „Rosinantu“, Sindbado laivu ar Heklberio Fino plaustu... Taigi praėjo daug laiko, bet vis tiek visi laukia, kada vaikų akys išskleis jų bures ir jie galės išplaukti.

Vadinasi... nėra ko delsti. Ištiesk ranką, paimk knygą, atversk ją ir skaityk. Ir suprasi, kas pasakyta mano vaikystės dainelėje: nors laivelis ir mažutis, vis tiek jis greitai išmoks plaukti.

Iš ispanų k. vertė Irena Plaušinaitytė

Daugiau apie teksto ir plakato autorius (anglų k.)

Plakatas atsisiuntimui