Naujienos

2019 metų rugpjūčio 24–30 dienomis bibliotekų bendruomenė susibūrė į pasaulinį kongresą aptarti naujausių bibliotekų tendencijų, susipažinti su strateginėmis kryptimis, įteikti garbingiausių apdovanojimų ir pristatyti naują organizacijos prezidentę.

Šį kartą beveik 3500 dalyvių iš 140 pasaulio šalių bibliotekininkus pasitikino Graikijos sostinėje Atėnuose. Vyko 276 sesijos, kiekvienoje dalyvavo nuo 1 iki 15 pranešėjų, kurių pranešimai truko nuo 5 iki 120 minučių. Susidaryti intensyvią ir produktyvią dienotvarkę taip pat tapo iššūkiu.

Vienas svarbiausių pristatytų dokumentų kongrese – nauja IFLA strategija 2019–2024 m., kurios vizija – stiprus ir vieningas bibliotekų laukas, ugdantis raštingą, informuotą ir aktyvią visuomenę. IFLA kviečia viso pasaulio bibliotekas įsitraukti, susivienyti, būti įkvepiančiais pavyzdžiais plėtojant IFLA strateginius tikslus, tapti teigiamų pokyčių katalizatoriais. IFLA strategija siekiama:

1. Stiprinti visuotinį bibliotekų balsą.

2. Įkvėpti ir tobulinti profesinę praktiką.

3. Suburti ir įgalinti bibliotekas visame pasaulyje.

4. Optimizuoti IFLA, kaip organizaciją.

Su visa strategija, tikslais ir uždaviniais galima susipažinti čia: https://www.ifla.org/node/92409.

Ne mažiau svarbi SDG („Sustainable development goals“) programa – 2015 metais 193 Jungtinių tautų šalys pritarė septyniolikai darnaus vystymosi tikslų. Tikslai apima aplinkosaugos, inovacijų, socialinės nelygybės mažinimo ir darnios partnerystės sritis. Šią programą palaiko ir su tikslais susijusias veiklas skatina IFLA organizacija. Įvairiomis formomis bibliotekos šiame kongrese pristatinėjo kaip taiko vieną, kelis ar net visus tikslus savo bibliotekos veiklose. Šiuo metu yra pristatyta 13 sėkmingų projektų: https://librarymap.ifla.org/stories. Visos Lietuvos bibliotekos tikrai turi įvairių šiems tikslams atitinkančių programų, todėl skatinčiau apie jas papasakoti visai bibliotekų bendruomenei.

Plakatų sesijoje buvo pristatyta beveik 200 inovatyvių ir skaitymą skatinančių bibliotekų pavyzdžių. Trys Lietuvos bibliotekos taip pat pristatė sėkmingiausias programas: Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos stendas „Skaitymo skatinimo iniciatyvos Lietuvos viešosiose bibliotekose“, kuriame pristatyta 18 įvairių Lietuvos bibliotekų programų; Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka dalyvavo su stendiniu pranešimu apie bibliotekos paslaugas asmenims su autizmo spektro sutrikimu („Autism Friendly Library“); Geriausiu IFLA

2019 stendiniu pranešimu išrinktas Donato Kubiliaus (Lietuvos Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka) stendinis pranešimas, pristatantis LNB dirbtuves PATS SAU („Maker Space“). Kalbant apie „Maker Space“ („Pasidaryk pats“ dirbtuvių) erdves bibliotekose, šiuo metu yra tikras jų bumas – kongrese buvo pristatyta apie 10 puikiai veikiančių ir bendruomenės poreikius tenkinančių tokių erdvių bibliotekose.

Kongreso metu buvo galimybė aplankyti Atėnų vaikų biblioteką. Ji įkurta atskirose patalpose nuo Nacionalinės bibliotekos tik 2016 metais, skirta 0–6 metų amžiaus vaikams ir turinti apie 3000 pavadinimų knygų fondą. Besikuriant šiai bibliotekai teko paplušėti įtikinant bendruomenę, kad jos tikrai reikia. Šalia bibliotekos yra puikus bendruomenės parkas, į kurį dažnai perkeliamos bibliotekos veiklos. Prie bibliotekos veiklų prisideda nevyriausybinė organizacija „Diavazontas Megafono“, įkurta bibliotekininkų, literatūros, sveikatos ir edukacijų specialistų. Ši ne pelno siekianti organizacija tikslingai skatina vaikus skaityti, tėvus skaityti vaikams nuo ankstyviausio amžiaus. Kuriant šią biblioteką buvo vadovaujamasi Bolonijos vaikų bibliotekų pavyzdžiais ir IFLA strateginėmis kryptimis. Savaitgaliais biblioteka nedirba, pirmadienį ir antradienį dirba nuo 13 iki 19 valandos, trečiadienį–penktadienį darbo laikas nuo 9 iki 15 valandos. Darbuotojų teigimu – saulėtomis dienomis šeimos laisvalaikį leidžia prie jūros, o karščiausiomis valandomis stengiasi būti patalpose.

Visoje Graikijoje bibliotekos patiria nemažai sunkumų – tik apie 10% skaitančių gyventojų, o nauja Atėnų nacionalinė biblioteka pastatyta ir beveik visa išlaikoma privataus fondo („Stavros Niarchos Foundation“). Per pastaruosius penkiolika metų biblioteka neturėjo galimybių pirkti naujų knygų, gaudavo tik privalomuosius keturis leidybos egzempliorius.

Tačiau kongreso metu buvo pristatyta visa gausybė sėkmingų pasaulio vaikų bibliotekų veiklų pavyzdžių. Vienas iš jų – vakarų Australijos BETTER BEGINNINGS programa. Joje tėvai yra skatinami būti pirmaisiais vaikų mokytojais, kurti naujus skaitymo įpročius namuose, turėti knygų. Kiekvienai programoje dalyvaujančiai šeimai buvo paruošti paketai pagal vaikų amžių (8 savaičių, 2 ir 4 metų amžiaus vaikams), juose – pasakų ir eilėraščių knygos, motyvuojanti informacija apie knygų skaitymą. 2012 metais buvo atliktas tyrimas apie šios programos įsitraukimą: 99% mamų ir 72% tėčių teigė, kad, prisidėjus prie šios veiklos, nuo šiol reguliariai skaito su savo vaikais; 88% tėvų pasitikėjimas dalytis knygomis pakilo; 81% mamų pradėjo lankytis bibliotekoje ir būtent ši programa lėmė jų apsisprendimą. Su programa ir jos pasiektais rezultatais plačiau galima susipažinti: https://www.better-beginnings.com.au/.

Po praėjusiais metais vykusios konferencijos Malaizijoje, aktyvūs šios šalies bibliotekininkai pristatė herojus vaikus, kuriems kuriamos bibliotekos erdvės lyg namuose, siekiant mažinti socialinę atskirtį ir suteikti saugumo jausmą. Malaizijoje specialių poreikių vaikams taikomi užsiėmimai su didelėmis LEGO kaladėlėmis, kurios padeda dėmesio sutelkimui, kalbos lavinimui, dalijimosi tradicijoms ir šios auditorijos pritraukimui į biblioteką.

Tuo tarpu Švedijos bibliotekos sukūrė modelį, kuris padeda į bibliotekos strategiją įtraukti Jungtinių Tautų Vaikų teisių konvencijos nuostatas (trumpinys UNCRC) ir mielai šiuo modeliu dalijasi su viso pasaulio bibliotekininkais.

Čekijos bibliotekininkai kviečia visas pasaulio bibliotekas prisijungti prie „Nakties su Andersenu“. 2019 metais šioje akcijoje dalyvavo 21 šalis ir 98 853 vaikai. O dalyvauti labai paprasta – paskutinį kovo mėnesio savaitgalį, visai prieš pat Hanso Christiano Anderseno gimtadienį, organizuoti įvairias veiklas bibliotekoje, kurios truktų per naktį, ir registruotis pagal organizatorių pateiktą informaciją: http://nocsandersenem.cz/english.html.

Daugėja pavyzdžių apie naujai pritaikomas navigacijos programėles bibliotekose su šūkiu „Biblioteka tavo kišenėje“, ypač vaikų literatūros skyriuose. Suomijoje esančioje Oulu miesto bibliotekoje veikia knygų metro, kur pagal sukurtus žemėlapius ir stoteles galima patiems susirasti įvairias knygas pagal temas visoje bibliotekoje: https://www.ouka.fi/oulu/library/book-metro.

Taivano bibliotekininkai pristato išmaniąją programėlę, kurioje suklasifikuotos temos ir raktiniai žodžiai padeda atrasti norimą knygą. Išsirinktas monstriukas, atsiradęs mobiliajame įrenginyje, rodo kryptį, kur yra knyga. Sekdamas monstriuką, gali surasti norimą knygą ir, naudodamasis šia programėle, išsiduoti. Šioje programėlėje taip pat yra knygų rekomendacijos pagal dominančius žodžius, o rekomendacijas kuria patys skaitytojai: https://www.nlpi.edu.tw/English/DigitalResourcesEng/DigitalLibraryService/iLibGuiderAPP.htm

Šveicarai, pritaikę RFID knygų žymėjimo sistemą, sukūrė knygas skenuojančią anteną, kuri kiekvieną valandą skenuoja knygų lentyną ir gali parodyti, kur tiksliai yra skaitytojo ieškoma knyga. Skaitytojai, perskaitę knygas, gali jas padėti kur nori: http://www.sitterwerk.ch/en/art-library/dynamic-order.html. Žinoma, tai yra nedidelė meno skaitykla.

Idėjų naujiems projektams pagal kolegų pavyzdžius išties gausu, tam gali pagelbėti ir pradėtas kaupti bibliotekų veiklos idėjų bankas. Galimybė visoms pasaulio bibliotekoms dalytis idėjomis, pasiieškoti gerųjų pavyzdžių, paviešinti savo pasiteisinusias idėjas pasauliniame kontekste: https://www.ifla.org/node/92410.

 Greta Ratkutė