Naujienos

Po akcijos „Metų knygos rinkimai 2019“ nominantų paskelbimo viešojoje erdvėje pasirodę argumentai dėl Kristinos Sabaliauskaitės romano „Petro imperatorė“ nepatekimo į penketuką paskatino akcijos organizatorius išsiaiškinti visas aplinkybes.

Susitikime su Kultūros ministerijos, Nacionalinės bibliotekos, Skaitymo ir kultūrinio raštingumo asociacijos bei Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos atstovais buvo išklausyti suaugusiųjų prozos ir poezijos knygų ekspertų komisijos argumentai. Paaiškėjo, kad komisijos posėdyje priimtas sprendimas toliau nesvarstyti minėtosios knygos buvo klaidinga interpretacija, atsiradusi dėl to, kad romano pirmoji dalis buvo traktuota kaip nebaigtas kūrinys ir dėl to nepagrįstai atmesta.

„Suaugusiųjų prozos kategorijoje dilogijos, trilogijos, tetralogijos kol kas nėra dažnas precedentas. Kūrinių, kurie keliomis knygomis plėstų suvokimo ribas, kurtų naujus dėmesio vertus ir estetinius reiškinius, gali daugėti ir tai tik sveikintina. Tačiau iškilo sudėtingas kausimas, kaip akcijos rėmuose suvokti vieną tęstinio kūrinio dalį – t. y. tik vieną viso meninio projekto segmentą? Komisija pasiūlė akcijos kontekste vertinti visą baigtinį kūrinį: toks pasirinkimas nemenkina viso kūrinio vertės, padeda išlaikyti konstruktyvias diskusijas ir užtikrina aukštų kriterijų vertinant literatūros kūrinį laikymąsi. Todėl dėl minėtos K. Sabaliauskaitės dilogijos pirmos dalies buvo priimtas sprendimas – jos galimybes užimti vietą „Metų knygos rinkimų“ penketuke vertinti pasirodžius visoms likusioms šio kūrinio dalims ir galimiems tęsiniams“, – situaciją komentavo komisijos nariai.

Pagal akcijos „Metų knygos rinkimai“ nuostatus konkursui turi būti siūlomos knygos, parašytos šiuolaikinių lietuvių autorių ir išleistos nuo praėjusių metų rugsėjo 1 d. iki einamųjų metų rugpjūčio 31 d. Nors juose įtvirtinta nuostata, kad kūrinių vertinimo kriterijus nustato ekspertų komisija, vis dėlto nėra numatytos galimybės nevertinti knygos dėl to, kad tai yra tik viena ciklo dalis. Todėl pirmadienį ekspertų komisija susirinko į papildomą posėdį, kad dar kartą apsvarstytų romaną ir, prireikus, papildomai įtrauktų jį į suaugusiųjų prozos sąrašą. Posėdžio metu ekspertai, pateikę savo argumentus, paprastąja balsų dauguma nusprendė šio kūrinio vis dėlto neįtraukti tarp 2019 m. suaugusiųjų prozos nominantų. Vieni komisijos nariai įvardijo „nepateisintus aukštus lūkesčius po ankstesnių autorės kūrinių, kai sunkiasvorė idėja realizuojama monotonišku pasakojimu, istorinės figūros biografija tampa tik pretekstu istoriniam fonui ir autentiška medžiaga nustelbiama bendrybių“, kiti minėjo „perteklinį teksto vulgarumą“, pastebėjo „netolygų santykį tarp istorinio ir šiuolaikinio kalbos stilių“. Dėl minėtų trūkumų komisija būtų norėjusi vertinti abi dalis, manydama, kad tai, kas neišpildyta pirmojoje dalyje, būtų atsverta antrojoje, įgyvendinus visą kūrinio sumanymą.

Akcijos organizatoriai, reaguodami į aktyvų visuomenės įsitraukimą, taip pat priėmė sprendimą kitais metais peržiūrėti konkurso nuostatus, kad ateityje būtų galimybė įtraukti naujų knygų kategorijų ir sumažinti klaidingų interpretacijų tikimybę.

Diskusijos apie „Metų knygos rinkimams“ nominuotus kūrinius vyksta kiekvienais metais ir, akcijos organizatorių teigimu, tai svariai prisideda siekiant pagrindinio akcijos  tikslo – skatinti Lietuvos gyventojus domėtis šiuolaikine lietuvių literatūra ir populiarinti skaitymą kaip prasmingą, įvairiapusiškai praturtinančią ir patrauklią veiklą, atkreipiant skaitytojų dėmesį į įdomiausius, ryškiausius metų kūrinius bei sudarant galimybes susipažinti su autoriais.