Naujienos

Šį sekmadienį, vasario 25 dieną, pasaulyje tuo pačiu metu vyko du šalčiu apgaubti renginiai: Pietų Korėjoje buvo uždaromos Žiemos olimpinės žaidynės, o Vilniuje – paskutinė 19-osios Knygų mugės „Skaitau Lietuvą – skaitau pasaulį“ diena.

O kai diena paskutinė, tai tradiciškai vyksta Metų knygos rinkimų nugalėtojų apdovanojimai.
 
Sakysit, kas bendro tarp šių dviejų renginių, jei nekreipsime dėmesio į stingdantį šaltį? Na, bendra bent jau, kad tai yra dviejų švenčių kulminacija. Vienos didelės šventės pasaulio sporto mastu, kitos – Lietuvos kultūros mastu.

Esu lengvai pamišusi  dėl įvairiausių skaičių, todėl man būtų buvę įdomu, kiek koks autorius surinko balų, už kurį labiau balsavo kaimas, o už kurį – Vilnius? Tačiau organizatoriai mane apramino pateikdami tik bendrą balsavusiųjų skaičių – 23 300 balsai.
 

Juk Metų knygos rinkimai – ne dailusis čiuožimas, kuriame šiais laikais čiuožėjui čiuožiant iš karto kampe jau rodomi jo balai už techniką ir kiek jis atsilieka nuo lyderio. Taip, čia ne sportas ir neįmanoma pasakyti, kad, tarkim, Vytautas Stankus pralaimėjo Agnei Žagrakalytei dėl prastesnės technikos, o Tomas Vaiseta, palyginus su Rimantu Kmita atliko mažiau figūrų. Vis dėlto čia pirmauja meninė dalis (nors darbo, sunkaus juodo darbo visur įdėta labai daug) ir jos vertinimo likimas atiduotas tik į skaitytojų rankas.

Tačiau lyginant  su tuo pačiu dailiuoju čiuožimu, galima pasakyti, kad autoriai nuo tos dienos, kai buvo paskelbti pretendentais laimėti Metų knygos apdovanojimus, tikrai atliko visas „trumpąsias“, „privalomąsias“, „laisvąsias“ ir kitokias programas. Ir nuo vasario 21 dienos, kai buvo paskelbti keturi nugalėtojai, šiems jau vyksta tikra apdovanojimų šventė. Spaudoje, socialiniuose tinkluose, tarsi pliušiniai žaisliukai ir gėlės ant ledo krenta sveikinimai ir linkėjimai. Teliko sulaukti apdovanojimų pakylos. O ji kaip visuomet, tradiciškai – paskutinę Knygų mugės dieną.
 

Tik gaila, kad ne visi autoriai šioje ceremonijoje galėjo dalyvauti. Gal tai mugės organizatorių neapsižiūrėjimas ar klaida, kad kai kuriems nominantams teko tuo pačiu metu dalyvauti kituose renginiuose. Taigi, tokie nesusipratimai ir ligos šiek tiek apretino Metų knygos rinkimų autorių gretas: renginyje negalėjo dalyvauti Gaja Guna Eklė, Ramutė Skučaitė, Undinė Radzevičiūtė (kuri tokiame renginyje jau būtų dalyvavusi trečią kartą!) ir dar keli kūrėjai.

Praėję metai buvo labai sėkmingi tiek rašytojams, (tiek skaitytojams, kurie tas knygas skaitė) – visiškai nėra dėl ko apgailestauti, ypač dėl vaikų literatūros, kad, pavyzdžiui, nesusidarydavo paaugliams skirtų knygų penketukas arba jis susidarydavo nepilnas.

2017 metų knygos šį kartą susigrupavo net į keturias kategorijas po penkis leidinius (iš viso 20 knygų!): metų knygos suaugusiesiems, poezijos knygos, knygos paaugliams ir knygos vaikams.
 

Vaikų ir paauglių knygų penketukus šiemet atrinko: Lina Buividavičiūtė (poetė, literatūros kritikė), Diana Gancevskaitė (vertėja, teatro aktorė), Danguolė Šakavičiūtė (literatūros kritikė), Kęstutis Urba (vertėjas, vaikų literatūros kritikas, komisijos pirmininkas), Loreta Udrienė (literatūros kritikė).

Knygų vaikams penketukas:
Evelina Daciūtė, „Laimė yra lapė“, pasaka, iliustravo Aušra Kiudulaitė;
Ilona Ežerinytė, „Šunojaus diena“, trys pasakos, iliustravo Raimondas Gnižinskas;
Gaja Guna Eklė, „Brolis, kurio nereikėjo“, apysaka, iliustravo Asta Skujytė;
Virgis Šidlauskas, „Ulfas ir stebuklinga barzda“, apysaka, iliustravo Tania Rex;
Rebeka Una, „Aš esu Tomas, seklys“, apysaka, iliustravo Eglė Gelažiūtė-Petrauskienė.

Knygų paaugliams penketukas:
Ilona Ežerinytė, „Sutikti eidą“, romanas;
Daina Opolskaitė, „Ir vienąkart, Riči“, romanas;
Ramutė Skučaitė, „Tai priimkit, kas priklauso“, poezija, proza vaikams ir ne vaikams, iliustravo Jūratė Račinskaitė;
Renata Šerelytė, „Žvaigždžių medžiaga“, romanas;
Laura Varslauskaitė, „Mano didelis mažas Aš“, romanas.
 

Suaugusiųjų ir poezijos knygų ekspertų komisiją šiemet sudarė: Marius Burokas (poetas, vertėjas, literatūros kritikas, komisijos pirmininkas), Neringa Mikalauskienė (literatūros kritikė, rašytoja), Donata Mitaitė (literatūros kritikė), Jurgita Žana Raškevičiūtė-Andriukonienė (literatūros kritikė), Laimantas Jonušys (literatūros kritikas, eseistas, vertėjas).

Knygų suaugusiesiems penketukas:
Daiva Čepauskaitė, „Aš tave užmiršau“, pjesės;
Rimantas Kmita, „Pietinia kronikas“, romanas;
Mindaugas Kvietkauskas, „Uosto fuga“, esė;
Undinė Radzevičiūtė, „Kraujas mėlynas“, romanas;
Tomas Vaiseta, „Orfėjas, kelionė pirmyn ir atgal“, romanas. 

Poezijos knygų penketukas:
Gytis Norvilas, „Grimzdimas“, eilėraščiai ir vizuali grafika;
Rimvydas Stankevičius, „Šermuonėlių mantija“, poezija;
Vytautas Stankus, „Skruzdžių skandinimas“, eilėraščiai;
Tomas Venclova, „Eumenidžių giraitė“, eilėraščiai ir vertimai;
Agnė Žagrakalytė, „Štai:“, eilėraščiai.

Jau buvome įpratę šiame renginyje matyti vedėją Jolantą Kryževičienę, tačiau šiemet dėl ligos ją pakeitė Mindaugas Nastaravičius. (Po to, kai laidoje „Labas rytas, Lietuva“ Kryževičienė Rimantą Kmitą kalbino apsirengusi treningu, labai tikėjausi šia ypatinga proga pamatyti ją apsirengusią blizgiomis juodomis, „Pietinia kronikas“ laikų stilistikos tamprėmis).
 

M. Nastaravičius forume susirinkusiems ir tiesioginės LRT transliacijos žiūrovams trumpai priminė, kad Metų knygos rinkimai vyko jau tryliktąjį kartą. Balsuoti buvo galima Metų knygos rinkimų interneto svetainėje, taip pat siųsti laiškus elektroniniu ir paprastu paštu. Šiemet už metų knygas balsavo 23 300 skaitytojų. Ir tai gerokai daugiau, nei pernai, kai buvo gauta 17 000 skaitytojų balsų. Taigi, susidomėjimas rinkimais vis auga, ir skaitytojų balsai ir nulėmė, kad „Metų knygos rinkimai 2017“ nugalėtojomis tapo šios knygos: suaugusiųjų kategorijoje – Rimanto Kmitos romanas „Pietinia kronikas“, poezijos kategorijoje – Agnės Žagrakalytės „Štai:“, knygų paaugliams kategorijoje – Dainos Opolskaitės romanas „Ir vienąkart, Riči“ ir knygų vaikams kategorijoje – Evelinos Daciūtės ir Aušros Kiudulaitės pasaka „Laimė yra lapė“.
 

Kai visi šių rinkimų dalyviai susirinko scenoje, juos pasveikino LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius bei kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson, o „Ekslibris.lt“ tradiciškai nugalėtojus apdovanojo specialiai jiems sukurtais vardiniais antspaudais.

A. Siaurusevičius prisipažino, kad nors LRT organizuoja daugybę visokiausių renginių bei rinkimų, Metų knygos rinkimai jam mieliausi. Taip pat jis šmaikštaudamas kreipėsi į rašytojus, sėdinčius ant scenos, su viltimi, kad daugelis jų jau parašę bent po pusę savo naujos knygos ir kitais metais vėl dalyvaus kaip Metų knygų penketuko autoriai. Ir padėkojo ne tik tiems, kurie rašė, bet ir tiems, kurie ir skaitė.
 

Kultūros ministrė L. Ruokytė-Jonsson, kreipdamasi į mugės bei renginio organizatorius, rašytojus, leidėjus ir skaitytojus, džiaugėsi dėl to, kad mugė didėja, auga, renginiai darosi vis įspūdingesni, o naujos knygos – tikri kūrybiniai stebuklai, tikra skaitymo ir literatūros puota ir padėkojo visiems, kurie prie jos prisidėjo. Ministrė svarstė, kad Metų knygos – mylimiausios iš mylimiausių, nes jas išrinko patys skaitytojai. Ir tos knygos esą jau yra įrašytos į literatūros istorijos lobyną. Linkėjo, kad šis įvertinimas būtų tik dar viena paskata sukurti naujų knygų.
 

Pirmiausiai buvo įteiktas apdovanojimas už Metų knygą vaikams „Laimė yra lapė“. Tikriausiai tai pirmas toks atvejis, kai atsiimti apdovanojimo atėjo ne tik knygos autorė E. Daciūtė, bet ir iliustratorė A. Kiudulaitė. Šis duetas atrodo suaugęs kaip Siamo dvyniai (gerąja prasme), tekstas ir iliustracijos čia yra lygiaverčiai, todėl ir padėkos kalbą jos sakė viena kitą pertraukdamos. Tai iš tiesų tikrą kūrybinį džiaugsmą spinduliuojantis autorių tandemas, pasipuošęs laputėmis. Abi autorės padėkojo leidyklai, šeimoms, viena kitai ir skaitytojams, kurie Metų išrinko paveikslėlių knygą. O tai esą retas reiškinys.
 

Paauglių knygų kategorijoje nugalėtoja D. Opolskaitė kalbėjo apie jaunystėje perskaitytų knygų svarbą, nes esą jos suformuoja žmogaus asmenybę, todėl kai kurias jų žmogus gali pavadinti savo gyvenimo knygomis. Suprasdama ir matydama, kad jos knyga „Ir vienąkart, Riči“ jau tampa vaikams „jų gyvenimo knyga“ – tiesiog jai padėkojo.
 

A. Žagrakalytė, atsiimdama apdovanojimą už poezijos knygą „Štai:“, dėkojo savo šeimai, knygos dailininkei Ilonai Kukenytei, pasak autorės – sukūrusiai pusę knygos grožio ir visiems skaitytojams, be kurio autorės žodžiai būtų tik oras.

M. Nastaravičius bandė šmaikštauti, kad nors organizatoriai skelbė, kad Metų knygos laimėtoju tapo R. Kmita, tačiau taip nėra. Esą, laimėjo bachūro iš Šiaulių romanas „Pietinia kronikas“. Tikriausiai buvo spėliojančių, kokia tarme savo nugalėtojo kalbą rėš R. Kmita ir kokiais šį kartą treningais dabinsis. Daugybės renginių ir dėmesio truputį nuvargintas autorius perskaitė netrumpą jautrią kalbą apie kompleksų išvarymą iš savęs, apie literatūrą, kaip puikų būdą patirti daugybę pasaulių fiziškai niekur nejudant. Apie tai, kad gyvenimas „kažkur“ nebūtinai sukuria pridėtinę vertę.
 

Kmita palygino knygą su sukrautu laužu, kuris gali ir sulyti, apsnigti, niekada neužsiliepsnoti, kažkas jį turi užkurti ir saugoti, kad nesudegintų viso miško. Ir visos knygos penketukuose yra geros, nes visos jos padeda mums augti, išsivaduoti iš kompleksų ir visose jose dega ugnis.

Sekmadienio vakaras. Išdalinti prizai, gėlės, medaliai... Žiemos olimpinėse žaidynėse užgesinta olimpinė ugnis. Knygų mugėje užvertos durys. Išsiskirstė lankytojai – dažnas išėjo namo nešdamasis tą laužą, ugnį, apie kurią kalbėjo Metų knygos rinkimų laureatas R. Kmita. Gal tik vieną mažą ugnelę, o gal penkis sunkiai panešamus maišus.
 

Tą vakarą mūsų namuose ir širdyse buvo šviesu, kaip niekad.

Asta Plechavičiūtė 
 Nuotr. autorės