Naujienos

Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazija ir toliau tęsia įdomų renginių ciklą – šį kartą apie literatūrą, žodžių valdymą kūryboje lietuvių kalbos mokytojas Mindaugas Bučinskas kalbėjosi su puikiu poetu, vertėju, eseistu Gyčiu Norvilu.

Susitikimo metu buvo pristatyta pastarojo poezijos knyga „Grimzdimas“, dalyvaujanti Metų knygos rinkimuose, kalbėta apie mokytojo ir mokinių susikalbėjimą, skaitytojų ir poeto santykį bei kultūros svarbą mūsų gyvenime. Susitikimo pradžioje M. Bučinskas svečią kvietė pamąstyti apie kiekvieno mokytojo susidūrimą su nemenka problema – poezijos aiškinimą mokiniams, kurią jie priima labai skirtingai, nepaisant to, ar yra kalbama apie klasiką, ar apie šiuolaikinę poeziją.

„Kaip jūs, kuris kiekvieną dieną susiduriate su literatūra, patartumėte atrasti tą svarbų raktą, kuris padėtų teisingai perskaityti poeziją? O galbūt poezijoje nieko atradinėti nereikia ir užtenka tiesiog ja mėgautis?“ – poeto klausė renginio vedėjas Mindaugas.

Gytis Norvilas nedvejoja – literatūra nėra labai nutolusi nuo mūsų gyvenimo. „Aš suvokiu, kad yra labai daug autorių, pavyzdžiui, Justinas Marcinkevičius, tačiau, kalbant atvirai, man jis yra svetimas. Tačiau tuo pačiu suprantu, kad kitam jis yra svarbus, todėl nereikia galvoti apie tai, kad man nepatinka nei vienas autorius – būtina išsirinkti, o mokytojo paskirtis yra „užkabinti“ ir pabandyti surasti tą raktą. Kartais užtenka tik skaityti arba klausyti – nesvarbu, kad kažko nesupranti.

Tenka dalyvauti įvairiuose festivaliuose, kuomet slovėnas ar makedonas skaito savo eilėraštį. Taip, aš nesuprantu tos kalbos, galiu tik nujausti, apie ką jis rašo, bet man įdomu, kaip ta kalba skamba, ir nereikia sau priekaištauti, kad kažko nesupranti, užtenka tik būti su ja, ieškoti sau artimų autorių,“ – neabejoja poezijos knygos „Grimzdimas“ autorius.

Gytis Norvilas susirinkusiesiems atvirai papasakojo apie save, kai dar būdamas mokiniu, literatūra nesidomėjo. Tačiau vėliau tas santykis atsirado, todėl, pasak poeto, mokiniai turėtų poezijos link keliauti per visiškai paprastą buities prizmę, o mokytojas – nuolat pakurstyti mokinių norą suprasti ir perprasti literatūrą.

Antroje susitikimo su poetu dalyje nemažai kalbėta apie pačią G. Norvilo poezijos kalbą, kuomet neretai skaitant jo tekstus taikliai ir, pasak M. Bučinsko, nesiekiant kokios nors pigios reklamos, keiksmažodžiai atsiranda būtent ten, kur be jų eilėraštis iš dalies tarsi netektų prasmės. Kalbos valdymas ir eilėraščių muzika tokia stipri, kad dvejoti dėl ne vietoje įterpto žodžio tiesiog neverta. „Tendencija, kad keiksmažodis eilėraštyje yra kažkas stebuklingo, tikrai yra, tačiau kartais tas keiksmažodis kitų poetų tekstuose tarsi viską sugriauna. Rašydamas savo tekstus, aš visada būnu nuoširdus, nors man šis žodis ir nepatinka. Jeigu aš netikiu tuo, ką rašau, tai tikrai nepriversiu ir jūsų tuo patikėti. Visada svarbu skaitytojui įskiepyti tą jausmą, kad savo kalba galėtum pateisinti tai, ką norėjai pasakyti,“ – apie savo poezijos tikslumą pasakojo G. Norvilas.

Be poezijos ir kitų savo kūrybinių rakursų, G. Norvilas yra ir vyriausias žurnalo „Literatūra ir menas“ redaktorius, tad ne paslaptis, kad jis turi stiprų sąlytį su įvairiais tekstais, todėl paklaustas apie dabartinę eseistiką ir joje vyraujančias tendencijas, G. Norvilas turi savo aiškią poziciją: „Vis dažniau pastebiu, kad daugėja raštingų autorių, prie kurių tekstų nereikia ilgai sėdėti. Neraštingumo lygis, mano akimis, mažėja. Literatūros yra daug ir įvairios – tiesiog mes, lietuviai, bambekliai, nemokam tos literatūros įvertinti“. 
 

Susitikimo metu dalyvavo dviejų mokyklų – Kybartų „Saulės“ progimnazijos ir Kristijono Donelaičio gimnazijos mokiniai, kuriuos sužavėjo poeto skaitomi tekstai, atspindintys artimą santykį su dabartimi ir ta gyvenimo ritmika, su kuria susiduriame kiekvieną dieną. Renginio pabaigoje lietuvių kalbos mokytojai M. Bučinskas ir Nijolė Černauskienė padėkojo svečiui, kuris, neabejotinai, nušvietė ne tik mokytojų, bet ir mokinių kelią atrandant ir prisijaukinant poeziją.

Kristina Radzevičienė
 Autorės nuotraukos