Naujienos

2016 m. sausio 13 d. Panevėžio pataisos namuose vyko akcijos „Metų knygos rinkimai 2016“ renginys – susitikimas su poete, Metų knygos rinkimams pristatyto eilėraščių rinkinio „Singerstraum“ autore Giedre Kazlauskaite.

Į susitikimą taip pat atvyko G. Kazlauskaitės asmenybę ir jos kūrybą pristatanti literatūros apžvalgininkė Virginija Cibarauskė bei kita poetė, menotyrininkė Laima Kreivytė.

Šilto ir nuoširdaus pašnekesio metu kalbėta ne tik apie literatūrą, kūrybą, bet ir apie kasdienybę, savijautą, jausmus, požiūrį į žmogų ar daiktą, moters vietą kūrėjų pasaulyje. Taip pat apie tai, kas skatina rašyti, koks gyvenimo įvykis inspiravo vieną ar kitą eilėraštį, apie norą ant popieriaus išlieti nerimą ar nežinomybę arba ieškojimą rašant – kai nežinai, kas iš to išeis, bet pradedi rašyti, ir kažkas gimsta...

Sulaikę kvapą klausėmės G. Kazlauskaitės skaitomų eilių – tarsi išpažinties, už kurios atsiveria kasdienybės vaizdai. Antai eilėraštis, kurį inspiravo siuvimas siuvamąja mašina – autorė prisipažįsta, kad jai patiko monotonija, siuvamosios mašinos skleidžiamas garsas, kuris savaip ramino... Arba kitas – „Seni kalendoriai“ – čia prisiminimai pasiveja autorę, nagrinėjančią įrašus sename kalendoriuje, kurį kažkada buvo gaila išmesti:

„...Kiek daug įrašų ties dienomis, kurių nėra

net dienorašty;

pvz., pažymėtas pasimatymas vyninėj.

Treji metai – keturios moterys.

...

Per tuos įvykius nematydavau net paveikslų,

o tokių gražių būta: žvelgiu iš naujo nustebusi,

kai kurių beveik neprisimenu.

Nukirpau tas žymėtas dienas po reprodukcijom:

vis dar gaila išmesti.“

Nuoširdų klausytojų susižavėjimą sukėlė ir L. Kreivytės meilės lyrika, jausmingumas, tekstai, rašyti moters moteriai arba apie moterį. Atmintyje įstrigo eilutės: „Aš skaičiau – man atrodė – gyvenimą tavo / bet projekcijos buvo netikslios. Kažkas / nukeliavo ne ten, kur pasibaigė meilės romanas /...“

Paklausta apie meilę žmogui, apie žmogų jos eilėse, Giedrė prisipažįsta: „Eilėraščiuose susidoroju su tais, kurių aš nemėgstu. Tačiau iš tikrųjų nėra taip, kad nemėgčiau žmonių“. Laima taip pat prisipažįsta mėgstanti žmones ir norinti sutikti, pamatyti jų pačių įvairiausių: „Visus žmones priimu kaip kokią dovaną, kažko iš jų išmokstu“.

Renginio pabaigoje viešnios skatino nuteistas moteris paskaityti savo eilių. Nė viena neišdrįso...

Diskusiją vainikavo klausimas, kodėl rašančių moterų yra mažiau nei rašančių vyrų. Gal todėl, kad moterys yra labiau panirusios į buitį, kad turi pirmiau nudirbti visus darbus ir tik tada, kai lieka laiko, gali paimti plunksną... Su humoro gaidele užsiminta ir apie tai, kaip skirtingai visuomenė vertina rašantį vyrą ir rašančią moterį – antai moteris-poetė pristatoma: „Du vaikai ir keturios knygos“, nors pristatant rašantį vyrą apie jo vaikų skaičių paprastai neužsimenama.

Baigdamos renginį, poetės nuoširdžiai skatino moteris įgyti drąsos ir nestabdyti savęs – kiekvienai duotas kažkoks talentas, tik reikia atmesti visas kliūtis, ir eiti ten, kur tau svarbu!

Panevėžio pataisos namai dėkoja Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai už galimybę organizuoti susitikimą su poetėmis Giedre Kazlauskaite ir Laima Kreivyte bei literatūros apžvalgininke Virginija Cibarauske Panevėžio pataisos namuose.