Naujienos

Nojus Eiva, 4a klasė,
Tomas S. Butkus „Bumba Dumba ir Visatos sukūrimas“
Mažoji recenzija

Man patiko Tomo S. Butkaus knyga „Bumba Dumba ir Visatos sukūrimas“, nes Bumba Dumba buvo panašus į bulvę. Įdomiausias įvykis, kai Bumba Dumba gulėjo ant gulto ir žiūrėjo į laukus ir saulę. Aš irgi norėčiau gulėti ir žiūrėti į saulę kaip pagrindinis šios knygos veikėjas. Ši knyga yra pilna nuotykių, nes Bumba Dumba norėjo viską išbandyti. Norėčiau gyventi jo namelyje, nes namelis man atrodo paslaptingas. Aš šią knygą perskaičiau greitai, bet į paveikslėlius žiūrėjau gan ilgai. Norėjau išsiaiškinti, kodėl jie tokių keistų formų. Labai sužavėjo knygelės viršelis, nes jame pavaizduotas Bumba Dumba ir saldainis. Supratau, kad saldainis reiškia saldumą, kai ką nors pats sužinai, išsiaiškini ar ištyrinėji.

Šioje knygoje pavaizduotas visiškai kitoks pasaulis, negu tas, kuris supa mus. Pavaizduoti trikampiai, kvadratukai parodo, kur yra paslaptis. Ši knyga tarsi neatrastas paslaptingas pasaulis. Knygą „Bumba Dumba ir Visatos sukūrimas“ būtinai nupirksiu broliui, kad jis ją perskaitytų.

Gerda Vyšniauskaitė, 4a klasė,
Tomas S. Butkus „Bumba Dumba ir Visatos sukūrimas“
Mažoji recenzija


Aš perskaičiau Tomo S. Butkaus knygą „Bumba Dumba ir Visatos sukūrimas“. Pagrindinis šios knygos veikėjas yra Bumba Dumba. Jis įdomus tuo, kad sugeba susirasti draugų, kurie taip pat domisi, kas vyksta Visatoje. Stebino pateikti įvykiai, kurių kitose knygose nesutikau.

Daugybę klausimų sukėlė keisti knygutės paveikslėliai. Perskaičiusi supratau, kad, kas neaišku šioje knygoje, privalau pati išsiaiškinti. Sutikusi šios knygutės autorių norėčiau paklausti daugybės dalykų. Kodėl paprastas žmogelis taip keistai nupieštas? Kodėl Bumba Dumba sūpavo lašelį? Kodėl nenorėjo eiti namo, kai buvo tamsu? Kodėl prie Bumbos Dumbos namų yra duobė? Ką reiškia knygutėje paminėti du vandens lašai? Kodėl Bumbos Dumbos namas panašus į olą?

Tai bent knyga. Tiek daug klausimų nei viena knyga man nesukėlė. Teks skaityti dar kartą. Reikia į visus klausimus atsakyti pačiai.

Mykolas Stripeikis, 4a klasė,
A. Šimkus „Vaizdai iš gyvenimo bobulytės ir kt.“
Mažoji recenzija

Antano Šimkaus eilėraščių knygoje „Vaizdai iš gyvenimo bobulytės ir kt.“ pasakojamos istorijos apie bobulytės Stasės gyvenimą. Man knyga patiko tuo, kad joje buvo daug nuotykių.

Knyga įdomiai iliustruota. Joje vyrauja baltos, raudonos, juodos spalvos. Bobulytė piešiniuose vaizduojama neįprastai ir juokingai. Man labiausiai patiko eilėraštis „Bobulytė išvilioja sūrį“, nes jis buvo juokingai iliustruotas. Mano mamai labai patiko „Bobulytė moka mokesčius“, nes bobulytė sugalvojo su greitąja nuvažiuoti iki pašto.

Knygą verta skaityti vaikams todėl, kad ji labai juokinga ir galima joje pasisemti idėjų, kaip rašyti įdomius eilėraščius.

Rimantė Plikūnaitė, 4a klasė,
A. Šimkus „Vaizdai iš gyvenimo bobulytės ir kt.“
Mažoji recenzija

Antano Šimkaus knyga „Vaizdai iš gyvenimo bobulytės ir kt.“ mane sužavėjo nuotykiais, kuriuos krečia pagrindinė knygos veikėja bobulytė Stasė.

Bobulytė įdomi, juokinga, linksma ir truputį kvaištelėjusi. Man įsimintiniausias įvykis yra tas, kai bobulytė su anūkėliu vėlavo į autobusą, nes ji juokingai šaipėsi iš anūkėlio. Nustebino, kad bobulytė visada su gera šypsena, ji lindo ten, kur nereikėjo, nesėdėjo vienoje vietoje ir buvo labai darbšti. Bobulytės mėgstamiausias užsiėmimas buvo visus surinkti ir plepėti apie viską, nes labai norėjo išsipasakoti. Mane sudomino jos noras turėti serialo šuniuką Reksą, kad jis galėtų apginti nuo visokiausių plėšikų, padėti sunkiuose darbuose.

Įdomią bobulytę sugalvojo šios knygos autorius. Tokią norėčiau turėti ir aš. Linksmi ir juokingi žmonės labai įdomūs. Manau, kad jie pilni gerumo ir meilės.

Pijus Zakarevičius, 4a klasė,
A. Šimkus „Vaizdai iš gyvenimo bobulytės ir kt.“
Mažoji recenzija

Man Antano Šimkaus knyga „Vaizdai iš gyvenimo bobulytės ir kt.“ patinka, nes joje yra daug įdomių ir juokingų dalykų. Knyga yra eiliuota ir lengvai skaitoma. Čia rašoma apie bobulytę Stasę, jos anūką, kitas bobulytes, vaikus, kačiuką ir varnas.

Trumpai aprašomas bobulytės gyvenimas. Knygoje yra daug tiesos. Pagrindinė veikėja Stasė buvo pikta, nepasiduodanti, protinga, darbšti, melagė. Stasė turėjo kitų draugių bobulyčių. Bet kartais ji pasijusdavo labai vieniša. Ji svajojo apie serialo šunį, kurio labai norėjo. Šuns vardas buvo Reksas, kuris gaudo nusikaltėlius. Kartą nuo vienišumo bobulytė Stasė pasijuto paaugle. Ji ėmė vogti dviračius, bėgti iš pamokų net neatsiklausus. Jos anūkas turėjo ją prižiūrėti. Man ta vieta buvo labai linksma. Gyvenime būna atvirkščiai, nes bobulytės prižiūri anūkus.

Žaviuosi šia veikėja, norėčiau tokią bobulytę turėti, tada visas mano gyvenimas apvirstų aukštyn kojom. Supratau, kad linksmam žmogui daug linksmiau gyventi.

Luka Kaminskaitė, 4a klasė,
K. Navakas „Udo ir Dra niekaip nesusikalba“
Mažoji recenzija

Perskaičiau Kęstučio Navako knygą „Udo ir Dra niekaip nesusikalba“. Udo ir Dra yra pagrindiniai šios knygos veikėjai. Jie man patiko, nes yra juokingi. Jie kalba tik su savimi. Mane žavi ne tik šios knygos turinys, bet ir paveikslėliai. Dramblys toks didelis, o uodas toks mažas! Jie yra arti vienas kito, bet niekaip negali susikalbėti. Dramblys yra mėlynos spalvos tarsi debesėlis plaukiantis dangumi. Skaitydama knygą įsivaizdavau, kad esu tikroje pasakoje. Man patiko būti drambliu.

Šioje knygoje mane sužavėjo antilopė Gnu, nes ji paaiškino, kodėl šie du veikėjai nesusikalba. Ji sakė, kad, jei būsi per didelis, nematysi mažų. Girdėsi tik balsus. O jei būsi per mažas, didelis tave nusineš į mišką. Tik vėliau supratau, kad, koks bebūtum, ar didelis, ar mažas, privalai girdėti, nes tada suprasi aplink save esančius vaikus. Nesusikalbėjimo pasekmės šioje knygoje gana liūdnos, nes uodas atsidūrė ten, kur nesitikėjo. Būtina girdėti ne tik save, bet ir kitą.

Modesta Virbickaitė, 4a klasė,
I. Vizbaraitė „Karžygiuko istorija“
Mažoji recenzija

Man Ingridos Vizbaraitės knyga „Karžygiuko istorija“ patiko tuo, kad  joje aprašytas ilgas ir linksmas nuotykis. Šis nuotykis yra žygis į Kaktusų giraitę. Į šį žygį leidosi karžygiukas Bagulis ir jo draugas arkliukas Ragulis. Įdomiausia vieta, kai karžygiukas išgelbėja gėlę. Sužavėjo karžygiuko Bagulio užsispyrimas, kad pasiektų savo užsibrėžtą tikslą. Arkliuko Ragulio ištikimybė mane žavėjo visoje kelionėje. Iš veikėjų man labiausiai patiko gėlelė, nes ji buvo silpna. Kai karžygiukas liūdėjo ir galvojo apie debesėlį, man jo buvo gaila, nes, kai esi liūdnas, esi nelaimingas. Skaitydama knygą bijojau, kad keliautojai nepakliūtų į pavojų, o jų visoje kelionėje buvo labai daug.

Autorė norėjo pasakyti, kad, jei keliausi, išmoksi išvengti pavojų tykančių kelionėje, išmoksi pasirūpinti silpna gėlele. Tu tapsi laimingu, jei padėsi tiems, kuriems reikia tavo pagalbos. Gerbiamas skaitytojau, imk šią knygą ir keliauk į Kaktusų giraitę per pievas, pelkę, Šlamandijos girią, nes ten tavęs laukia baltas debesėlis.

Gytis Gumuliauskas, 4a klasė,
I. Vizbaraitė „Karžygiuko istorija“
Mažoji recenzija

Ingridos Vizbaraitės knyga „Karžygiuko istorija“ yra labai įdomi, nes joje daug juokingų vardų: Ragulis, Skarabėjus, Bagulis.

Knygoje pasakojama, kaip mažas karžygiukas Bagulis turi ištikimą draugą arkliuką Ragulį, ir abu kartu išvyksta į tolimą ir paslaptingą kelionę. Labai nustebau, kai baltas debeslis ėmė persekioti karžygiuką, ir jis niekur neberado ramybės. Šlamandijos giria su savo gyventojais mane dar labiau nustebino. Tokių keistų gyventojų nei vienoje knygoje nebuvau sutikęs. Vabalas Skarabėjus mane gąsdino.

Keliaudamas šios knygos puslapiais supratau, kad būna linksma, gera, įdomu, kai šalia tavęs yra knyga su nuostabiais nuotykiais. Neįsivaizdavau, kad gali būti tokie gražūs paveikslėliai. Jie mane vertė šią knygą skaityti vis toliau. Supratau, kad, padarius gerą darbą, kiekvieną veikėją apima džiaugsmas.



Nojus Styra, 4a klasė,
I. Vizbaraitė „Karžygiuko istorija“
Mažoji recenzija

Perskaitęs knygos pavadinimą ir pažiūrėjęs į knygos viršelį supratau, kad Ingridos Vizbaraitės knyga „Karžygiuko istorija“ kvepia nuotykiais. Skaitydamas knygą aš įsijaučiau ir keliavau kartu su karžygiuku. Knygoje kalbama apie geraširdį Bagulį ir jo drąsųjį arkliuką Ragulį.

Kartą Bagulis pamatė apskritą kaip kamuolys debesėlį. Tas debesėlis Baguliui ėmė vaidentis, todėl jis su Raguliu sumanė iškeliauti. Jų kelionė nepaprastai įdomi, nes Bagulis su Raguliu patyrė daug nuotykių. Kai jie keliavo per Šlamandijos girią, mane sužavėjo karžygiuko elgesys. Jis apgynė vikšrelį, kuris buvo silpnesnis už kitus. Į kelionę šie keliautojai buvo pasiėmę medaus, bet jį paaukojo, kad Saulašarė nesuvalgytų musytės. Jų kelionės tikslas buvo baltas debesėlis. Kas buvo baltas debesėlis, tegul lieka paslaptis. Į namus jie keliavo jau trise. Mane nustebino jų atkaklumas, užsispyrimas ir noras pagelbėti trečiam keliauninkui, kad jis išgyventų.

Perskaitęs knygą supratau, kad autorė nori mums pasakyti, kad, jei darysi gera kitiems, už tai bus atlyginta. Tai yra tiesa. Padarius gera kitiems, būti laimingam yra geriausias atlyginimas. Mažieji skaitytojai, skaitykite šią knygą ir perskaitę padarykite bent vieną gerą darbą. Tai nuostabus jausmas!

Mūza Sventickaitė, 3a klasė,
I. Vizbaraitė „Karžygiuko istorija“
Mažoji recenzija

„Karžygiuko istorija“ tai labai jaudinanti istorija apie karžygiuką, kuris nebijojo nugalėti savo baimės. Šioje knygoje aprašoma, kaip karžygiukas Bagulis ir jo obuolmušis arkliukas su rageliu Ragulis padeda pievoje vabaliukams išgyventi, susitvarkyti. Tačiau vieną dieną karžygiukas nusprendė, kad jį persekioja baltas debesėlis, ir karžygiukas su arkliuku išvyko visko išsiaiškinti.

Šioje istorijoje visi gyvena pievoje. Pagrindiniai veikėjai aprašomi šiltai ir draugiškai. Man didžiausią įspūdį paliko karžygiukas. Jūs paklausite kodėl? O gi todėl, kad nebijojo ir siekė savo tikslo. Tačiau beskaitydama šią knygą buvau maloniai nustebinta. Maniau, kad bus aprašomas konfliktas. Bet buvo kur kas geriau, nes buvo nugalėta baimė, peržengta per save. Na o tie, kurie labiau mėgsta žiūrėti iliustracijas, gali pasimėgauti nupieštais vabaliukų namais.

Tačiau ši knyga dar ir pamoko mus. Skaitydami šią knygą juntame draugystę ir drąsą. Ir dar. Prieš skaitant šią knygą nereikia tikėtis kovos ar konflikto.

Inesa Šegamogaitė, 4a klasė,
V. Lapina „Ar pažįsti Kiukį“
Mažoji recenzija

Vitalija Lapina parašė labai įdomią knygą, kurios pavadinimas yra „Ar pažįsti Kiukį“. Ši knyga man patiko todėl, kad joje pavaizduota mergaitės gyvenimo istorija.

Mergaitės gyvenimas pasikeitė, kai ji netikėtai parke susirado nepaprastą švelnų daiktą. Jį vėliau pavadino Kiukiu. Kiukis didelis nenuorama ir nuotykių ieškotojas. Jei Luka padarydavo ką nors ne taip, dažnai likdavo kaltas Kiukis. Kiukis neturėjo vardo. Jis nežinojo, kaip vadinti save. Luka jį išmokė, kaip prisistatyti. Lukos namuose Kiukis susidraugavo su pele, šunimi, katinu, vandens lašeliu.

Šioje knygoje minkštas padarėlis Kiukis niekada nenukentėdavo. Kyla klausimas: kodėl? Todėl, kad suaugusieji negalėjo jo matyti. Jį gali matyti tik mergaitė Luka. Kiukis tapo geriausiu jos draugu. Kad Lukai nebūtų liūdna, ji pati susiranda su kuo draugauti, nes suaugę dažnai nesupranta, ko vaikams reikia. Lukos mama buvo kitokia. Ji pritarė šiai draugystei. Kai Luka užsiėmusi, Kiukis lieka vienas. Jam pasidaro baisu pamačius dideles akis. Jis bėga slėptis ir patenka į pelės narvelį, pasijutęs alkanas susiduria su šunimi Lekse ir katinu Garfildu.

Kuo daugiau puslapių perskaitysi, tuo daugiau įdomybių atrasi. Ir knyga dar įdomi tuo, kad pradedi skaityti ir negali sustoti. Vis labiau norisi sužinoti, o kas toliau? Jei mėgsti nuotykius, tai imk ir skaityk šią knygą.

Miglena Zizaitė, 4a klasė,
V. Lapina „Ar pažįsti Kiukį“
Mažoji recenzija

Kiekvienam vaikui reikia draugo. Draugas – tai tas, su kuriuo gali kalbėtis apie bet ką, kuris padeda, kai tau sunku, ir džiaugiasi, kai tau linksma. Vitalijos Lapinos knyga „Ar pažįsti Kiukį“ yra apie gražią draugystę ir linksmus nuotykius.

Knygos veikėjai labai įdomūs. Kiukis yra mielas ir draugiškas padarėlis. Jis išsiblaškęs ir juokingas, bet labai geras. Kiukis smalsus ir nori visiems padėti. Tik dažniausiai jam nelabai sekasi. Luka yra jautri ir geros širdies mergaitė. Ji mato tai, ko nemato kiti. Jai labai reikia draugo. Lukos namuose gyvena daug keistų ir įdomių gyventojų: auksaspalvė Leksė, tingus katinas Garfildas, melagė degu Pipsė, paslaptingoji lašiukė Sisida.

Knygoje Kiukis ir Luka vis patenka į kažkokias bėdas, prisigalvoja „niekų“: abu su daržovių sriuba išsiplauna galvas, nes sriuboje yra daug vitaminų, mamos čiužinį paverčia vandens lova. Tačiau jiems gera ir linksma kartu.

Man buvo labai linksma skaityti šią knygą. Kartu su veikėjais dalyvavau visuose jų nuotykiuose. Supratau, kad ir aš norėčiau turėti tokį draugą. Jei to nori ir tu, perskaityk šią knygą. Tikrai patiks!