Naujienos

Gruodžio 17-ą dieną Vilniaus Simono Daukanto gimnazijoje vyko susitikimas su poetu Antanu Šimkumi bei dailininke Ieva Babilaite.

Susitikimą organizavo Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų literatūros centras – aptarnavimo skyriaus vedėja Aleksandra Strelcova ir skaityklos vedėja Jūratė Pocienė  bei gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Danutė Pilypavičiūtė. Renginį vedė lietuvių kalbos mokytojas Audrius Gabnys, susitikime dalyvavo III-IV gimnazijos klasių mokiniai.

Susitikimą pradėjo III kl. mokinys Daumantas Stundžia, akordeonu sugrojęs Sergejaus Voytenko kūrinį „Revelation“. Paskui III kl. mokinė Aušrinė Vilkauskaitė susirinkusiems perskaitė A. Šimkaus eilėraštį „Kuklaus nutikimo proga, arba 2003 sausio 27-osios vakaras (in memoriam)“ iš knygos  „Sezonas baigtas“. Atsitiktinumas, kurį psichoterapeutas K.G. Jungas apibrėžia kaip Visatos kruopščiai suplanuotą dalyką, o gal A. Šimkaus bičiulio A. Gabnio įsikišimas – bet Aušrinė skaitymui pasirinko vieną iš poetui labiausiai patinkančių jo tekstų.

Prasidėjus pokalbiui su A. Šimkumi, mokiniai domėjosi įkvėpimo sąvoka, klausė, ar tokio dalyko apskritai esama, ar tai nėra viso labo mitas. Taip pat klausta, kokios aplinkybės palankiausios kūrybai. Kaip ir prieš keletą savaičių vykusiame susitikime su Vilniaus Žemynos progimnazijos mokiniais, A. Šimkus kalbėjo, jog rašymui palankiausia sąlyga – tyla. Bendraudamas su mokiniais, poetas svarstė, kas yra poezija, kas yra gera ir bloga literatūra, kalbėjo apie literatūros vertinimo subjektyvumą. Mokytojo A. Gabnio klausiamas, ar poezijai yra vietos mūsų išmaniajame amžiuje, ar ji turi galimybę išlikti, nedvejodamas atitarė, jog vietos poezijai yra ir poezija mums labai reikalinga. Mokinius domino ir tam  tikri A. Šimkaus eilėraščių motyvai (pvz.: kodėl eilėraščiuose taip dažnai minimas sekmadienis), domėtasi poeto autoritetais. Vienu svarbiausių sau poetų A. Šimkus įvardijo J. Brodskį.

Susidomėjimo sulaukė ir dailininkė Ieva Babilaitė. Drauge su A. Šimkumi į susitikimą ji atvyko kaip poeto knygos vaikams „Vaizdai iš gyvenimo bobulytės ir kt.“ iliustruotoja. Mokinius domino mėgstamos dailininkės kūrybos tecnhikos, piešinio (arba, pavadinkim – vaizdinio teksto) atsiradimo procesas, jos mėgstamų dailininkų pavardės. I. Babilaitė pasakojo ne tik piešianti, bet ir, kartkartėmis, rašanti tekstus. Apgailestavo, jog Lietuvoje labai nepopuliaru iliustruoti suaugusiems skirtas knygas, jog paveikslėliai pageidaujami ir pripažįstami tik vaikų literatūroje.

Poetas ir dailininkė pasidalijo bendro projekto atsiradimo istorija. Mintis sukurti knygą apie bobulytę kilo I. Babilaitei. Pirmoji A. Šimkaus reakcija į I. Babilaitės pasiūlymą rašyti tokią knygą – neigiama. Paskui persigalvota, tačiau nesutapo poeto bei dailininkės įsivaizdavimas, kokia turėtų būti ta bobulytė. Kai A. Šimkus parašė tekstą, dailininkė visų pirma paklausė: „Ar matei, ką tu parašei?“ Galiausiai idėja buvo išgryninta ir knyga parašyta apie netradicinę, jaunatvišką, pakvaišusią bobulytę. Kūrybinis procesas buvo intensyvus – knyga ir iliustracijos jai sukurta per maždaug keturis mėnesius.

Sėkmingos pažintys – retas dalykas. Bet jaukus susitikimas tarp kūrėjų ir S. Daukanto gimnazijos mokinių turėtų būti sėkmingas visiems dalyvavusiems. Ne tik dėl įdomių, ką pasakyti turinčių A. Šimkaus bei I. Babilaitės asmenybių, bet ir dėl ne mažiau įdomių, ko paklausti turinčių gimnazistų.

Rasa Milerytė,
Vilniaus universiteto filologijos fakulteto 4 kurso studentė