Naujienos

Nespėjome apsidairyti ir vėl pasibaigė Metų knygos rinkimai. Kelintieji? Pasirodo, net septintieji... ir jeigu dar prisiminsime, kad šiemet Vilniuje siautė jau tryliktoji knygų mugė, tai vadinasi, daugiau mugių buvo su Metų knygos apdovanojimo renginiais, negu be jų.

Skaičius, žinoma, dar ne dviženklis, bet toks, kai jau būtų galima įžiūrėti šio renginio nesikeičiančius bruožus, tradicijas, tąsas ir t.t. Bet ne apie tai šį kartą. Apie (nekyla ranka rašyti „eilinę“) knygos šventę, kuri įvyko 2012 m. vasario 26 dieną.

Pagalvojau, pasvarsčiau, kad gal vertėtų šį renginį nukelti, pavyzdžiui, į pirmąją mugės dieną, į ketvirtadienį? Kodėl? Pirmiausiai man subjektyviai ši mugės diena yra gražiausia. Prekybininkai dar nepavargę, mugės lankytojai irgi smalsūs ir imlūs, o nuotaika pakili ir šventinė. Juolab kad ir Metų knygos rinkimų nugalėtojai paskelbiami ne apdovanojimų dieną, o prieš kelias dienas. Paskutinę dieną, sekmadienį, ore tvyro ne tik džiaugsmas, bet ir nuovargis, dirglumas – prekybininkai svarsto, kaip čia greičiau visas knygas susipakuoti ir po mugės pailsėti, o lankytojai grūdasi salėse ir paviljonuose galvodami (arba net negalvodami), ką čia dar spėti nutverti, nusipirkti ar pamatyti. Lankytojai turi pasvarstyti, ar dar apibėgti kelis prekybininkų stendus, ar vis dėlto paaukoti vieną brangią valandą ir nueiti į šį renginį. Žinoma, atsiras prieštaraujančių, kurie sakys, kad renginys sekmadienį – tai labai gražus ir ryškus baigiamasis akcentas. Bet aš nugalėtojus karūnuočiau mugės pradžioje ir tegul jie džiaugiasi patys ir lankytojus džiugina visas keturias dienas.

Metu šiuos teorinius pasvarstymus ir grįžtu prie paties renginio, kuris tradiciškai vyko knygų mugės Forume. Ir vėl nominantai lipo ant scenos, šypsojosi vieni kitiems, fotografams ir žiūrovams, kurių vėl buvo pilnas Forumas. Tik šiemet krito į akis nejaukiai tuštesnė scena... juk anksčiau nominantų būdavo tiek, kad sunkiai tilpdavo į foto kadrą bendrai nuotraukai, o šiemet atvyko tik šeši... Kita vertus, šį tuštumos jausmą nesunku paaiškinti. Knygų suaugusiems buvo atrinktas labai solidus penketukas (jį sudėliojo komisijos nariai: Rasa Drazdauskienė, Kęstutis Navakas, Danutė Kalinauskaitė, Donatas Petrošius ir Emilija Visockaitė, o visai šiai garbiai komisijai pirmininkavo Andrius Jakučiūnas). Taigi, štai visi nominantai: Alfonsas Andriuškevičius „Vėlyvieji tekstai“, Romualdas Granauskas „Trys vienatvės“, Sigitas Parulskis „Prieš mirtį norisi švelnaus“, Undinė Radzevičiūtė „Baden Badeno nebus“, Kristina Sabaliauskaitė „Silva Rerum II“.

Tuo tarpu apžvelgus knygų vaikams ir knygų paaugliams nominantų sąrašus, galima sunerimti, kad 2011 metai buvo ne tokie dosnūs, nes vietoj tradicinių penketukų šiose kategorijose buvo atrinkta tik po 3 autorius. Knygų vaikams kategorijoje dalyvavo: Kęstutis Kasparavičius „Mažoji žiema“, Vytautas V. Landsbergis „Stebuklingas Dominyko brangakmenis“, Violeta Palčinskaitė „Muzika troliui“.

Metų knygų paaugliams kategorijoje pretendentai buvo šie: Gintarė Adomaitytė „Paklydusi pasaka“, Akvilina Cicėnaitė „Mano tėtis ir kiti nesusipratimai“, Gendrutis Morkūnas „Iš nuomšiko gyvenimo“.

Tačiau net ir sumažėjęs pasirinkimas nė kiek nesumažino skaitytojų aktyvumo – Metų knygos rinkimų akcijoje dalyvavo 15154 skaitytojai, iš kurių dvidešimt, atrinktų burtų keliu, buvo apdovanoti „Pegaso“ knygyno dovanų čekiais. Tiesa, šiemet organizatorius maloniai nustebino laimėję balsuotojai, atvykę atsiimti laimėtų prizų. Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų literatūros centro direktorei Aldonai Augustaitienei įteikiant prizus „mažiesiems skaitytojams“ už balsavimą Metų knygos vaikų ir paauglių kategorijose, ant scenos lipo ir paties jauniausio amžiaus, ir suaugę vaikų ir paauglių literatūros gerbėjai.

Neliko pamiršti ir aktyvūs mokytojai bei bibliotekininkai, kurie savo išmonės ir entuziazmo dėka kasmet suburia skaitytojų grupes, kurios skaito, aptarinėja akcijoje dalyvaujančius kūrinius ir už juos balsuoja. Jie taip pat buvo apdovanoti prizais.

Manau, kad įdomiausia šiame renginyje vis dėlto yra stebėti nominantus. Jų džiugius, švytinčius veidus, net jeigu jie ir nelaimi pagrindinio apdovanojimo. Girdėti jaudulį laureatų balsuose, net jei jie Metų knygos apdovanojimą atsiima ne pirmą kartą. Gal dėl to, kad Lietuva yra nedidelė šalis, o gal ir dėl to, kad kai kurie autoriai verti ne vieną ir ne du kartus lipti ant Forumo scenos. Smagu stebėti, kad kai kurie rašytojai jau ne pirmi metai lipa į sceną , o jiems ploja ištikimi skaitytojai. Manau, tai ne pasirinkimo trūkumas, o jų meistrystės įrodymas. Nors šiemet tarp rašytojų netrūko ne pirmą kartą nominuojamų ar apdovanojamų autorių, vis dėlto, tik vienai autorei pavyko antrą kartą laimėti toje pačioje kategorijoje.

Tačiau apie viską iš eilės. Po sveikinimo kalbos Kultūros ministras Arūnas Gelūnas pirmiausiai apdovanojo Metų knygos vaikams kategorijoje išrinktą Vytauto V. Landsbergio knygą „Stebuklingas Dominyko brangakmenis“. Tai pirmoji šio autoriaus knyga, apdovanota Metų knygos rinkimuose.

Metų knyga paauglių kategorijoje išrinkta Gendručio Morkūno „Iš nuomšiko gyvenimo“. Tai ne pirmoji autoriaus knyga, pretendavusi į vieną ar kitą apdovanojimą šių rinkimų istorijoje, tačiau pirmoji laimėjusi. Būtų labai baisu ištarti – „paskutinė“. O gal ir nereikia.... nes ir rašytojo našlė Regina Morkūnienė, atsiėmusi G. Morkūnui skirtą apdovanojimą ir gėles, paliko visiems vilties, kad gal... gal tai ne paskutinė knyga...

Na, o Metų knygos suaugusiems kategorijoje laimėjusi Kristina Sabaliauskaitė (knyga „Silva Rerum II“) jau ne naujokė šioje scenoje – jos knyga „Silva Rerum“ buvo išrinkta 2009-ųjų Metų knyga.

Autorius, kaip ir pernai, apdovanojo ir akcijos partneris Ūkio bankas. Jis ne tik pagerbė laimėtojus, bet ir antrus metus iš eilės padeda aprūpinti Lietuvos viešąsias ir mokyklų bibliotekas Metų knygos rinkimų knygomis. Dovanas laureatams įteikė banko Valdybos pirmininkas Gintaras Ugianskis.

Nors kalbų ir apdovanojimų tikrai netrūko, renginys šiemet pasirodė šiek tiek trumpesnis, nei įprastai. O gal tiesiog labai greitai prabėgo?... kaip ir tie metai, nuo vienų Metų knygos rinkimų iki kitų.

Nuotraukų galerija:

Asta Plechavičiūtė
Nuotraukos autorės