Naujienos

Vilniaus Karaliaus Mindaugo vidurinėje mokykloje 2012 m. vasario 7 d. įvyko susitikimas su rašytoja Gintare Adomaityte. Susitikimą organizavo Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų literatūros centras, talkininkavo Karaliaus Mindaugo vidurinės mokyklos mokytoja-ekspertė Irena Žusinienė, dalyvavo VI-X klasių mokiniai.

Rašytoja mielai sutiko pristatyti ne tik savo pasaką-apysaką „Paklydusi pasaka“, bet ir kitas akcijos „Metų knygos rinkimai 2011“ knygas paaugliams –  Akvilinos Cicėnaitės „Mano tėtis ir kiti nesusipratimai“ ir Gendručio Morkūno „Iš nuomšiko gyvenimo“. Negailėdama gražių žodžių G. Adomaitytė trumpai papasakojo ne tik apie minėtas knygas, bet ir jų autorius, paragino skaityti, vertinti ir rinkti labiausiai patikusią.

Autorė atskleidė, kad rašyti pradėjo besimokydama IX klasėje. Kai kurie kūriniai gimė per matematikos pamokas. Parašė apie 15 knygų. Kūrybai įkvepia gamta ir, žinoma, meilė. Labiausiai mėgsta skandinavų rašytojų kūrybą, vertina ir skaito lietuvių rašytojus. „Rašytojai yra paprasti mirtingieji su visomis silpnybėmis, kai kurių geriau ir nepažinoti“, – šmaikštavo G. Adomaitytė atsakinėdama į mokinių klausimus.

Pasaką-apysaką „Paklydusi pasaka“ rašytoja brandino savyje labai ilgai – nuo studijų, o parašė greitai – apytikriai per metus. Vieną dieną staiga suprato, kad jau laikas, kad jau nebegali ilgiau išlaikyti savyje to, kas veržte veržiasi, liejasi iš širdies gilumos ir užrašė pirmąjį sakinį: „Kelias buvo naujas.“ Tas kelias vinguriavo, pradingdavo ir vėl atsirasdavo. Taip gimė knyga. Knyga apie pirmąją meilę, draugystę ir nusivylimą, apie pirmąjį bučinį, pirmąjį šokių vakarą ir vaikystę – su visais džiaugsmais ir nuoskaudomis.

Šią knygą nelengva skaityti. Reikia labai susikaupti, pagalvoti. Tokios knygos visada palieka savo pėdsaką skaitytojo sieloje. Jos labai reikalingos. Tai patvirtino ir skaitytojai, susitikimo dalyviai. Jie turėjo užduotį – ne tik perskaityti akcijos „Metų knygų rinkimai 2011“ knygas paaugliams, bet ir atsakyti į mini anketos klausimus, kur prašoma parašyti apie jas savo nuomonę.

Jei jaunesnieji (V-VI klasių) paaugliai pirmenybę teikė A. Cicėnaitės romanui „Mano tėtis ir kiti nesusipratimai“, tai vyresniųjų  (X kl.) paauglių tarpe atsirado labiau vertinančių sudėtingesnes knygas, kurios skatina mąstyti. Dešimtokė Miglė apie „Paklydusią pasaką“ parašė: „tai viena iš nedaugelio paaugliams skirtų knygų, kurios prasmė glūdi giliau. Ji nepaviršutiniška, joje nekalbama apie daugelio kitų, paaugliams skirtų knygų autorių manymu, pačius svarbiausius jaunimui dalykus – pasimatymus ir nesupratingus tėvus. Esu be galo laiminga, kad vis dar yra rašytojų, paauglyje įžvelgiančių ne vien burbantį dėl spuogų lepūnėlį, o protingą žmogų, sugebantį suvokti pagrindinę mintį, net jei ji paslėpta kažkur tarp eilučių“.

Jau pasibaigus susitikimui, rašytoją apspitę mokiniai klausinėjo visko, kas jiems rūpi, ko dar nespėjo paklausti, dėkojo už „prasmingą, nepaviršutinišką, nelėkštą“ knygą.

Vaikų literatūros centro Skaityklos vedėja Jūratė Pocienė padėkojo visiems renginio dalyviams už aktyvumą, palinkėjo skaityti, tobulėti ir nepamiršti balsuoti už labiausiai patikusią knygą.

Jūratė Pocienė, Skaityklos vedėja
Nuotraukos autorės