Naujienos

Kupiškio rajono Alizavos pagrindinės mokyklos priešmokyklinukai, pradinukai ir penktokai dalyvauja akcijoje „Metų knygos rinkimai 2011“. Kiekviena klasė pasirinko po knygą, ją perskaitė ir su savo mokytojomis paruošė gražius jų pristatymus.

Ketvirtokai suvaidino nuotaikingą ištrauką, kaip arklys Dominykas išlaisvina meilės kalinę boružėlę Dadą (Vytauto V. Landsbergio knygos herojus). Trečiokai pralinksmino žiūrovus imituodami smarkuolių varlių pažintį su karkvabaliu Barabu. Pasijuokę iš šmaikščiųjų veikėjų aptarėme visas tris V. V. Landsbergio knygas apie arklį Dominyką. Vaikai vienas per kitą pasakojo, kad šio rašytojo pasakos jiems labai patinka todėl, kad jose vaizduojami gyvūnai turi labai gražius žmonių vardus ir nuo to pasakojimai pasidaro labai juokingi. Beveik visi kalbėjo, kad labai patiko naujasis trečiosios knygos personažas karkvabalis Barabas, kuris, nors ir mažas, bet labai „kietas“, vis kėsinasi ir kėsinasi pauostyti Rugiagėlę, taip sukeldamas Arkliui Dominykui pavydą.

Penktokai vaidino geografijos pamoką norvegų šeštoje klasėje (Violetos Palčinskaitės knygos herojai). Jiems labai patiko mokytojas Jarlė, kuris leidžia savo mokiniams „kelias minutes nusnūsti užsikniaubus ant mokyklinių suolų“. Mokinys Čėtelis, kuris nors ir nežinojo, kur žemėlapyje parodyti Lietuvą, bet išsisuko nuoširdžiai sušukdamas: „Myliu Lietuvą! Kad ir kur ji bebūtų!“.

Mokiniai diskutavo apie panašumus bei skirtumus mūsų ir Norvegijos mokyklose. Paploję artistams, prakalbome apie trolius. Vaikai dalijosi savo žiniomis apie šiuos keistus padarus: „žaliais plaukais, viena akim, stori, pikti“... Nė vienas nenorėtų su tokiais susidurti. Gerai, kad jų nėra Lietuvoje. Prisiminėme ir senąsias V. Palčinskaitės knygutes: „Senamiesčio lėles“, „Sapnų taškuotą sraigę“, „Stebuklingą Mocarto fleitą“. Vyresnieji beveik visi jas perskaitę ir pamėgę.

Antrokai nukėlė į Kęstučio Kasparavičiaus sukurtą žavių pasakų pasaulį. Grožėjomės linksmu juodųjų varnėnų šokiu po puošniuoju jazmino krūmu ir smagiu jų slidinėjimu po baltų žiedlapių pusnį. Negalima buvo nenusišypsoti, kai maži juodi paukščiukai vienu balsu ištarė: „Vis dėlto kokie nenuspėjami ir permainingi tie mūsų orai...“.

Visi prisiminėme K. Kasparavičiaus „Baltąjį dramblį“, „Kiškį Morkų Didįjį“, „Dingusį paveikslą“, „Kvailas istorijas“ ir vieningai nusprendėme, kad visos K. Kasparavičiaus pasakos užburia ir pavergia savo paprastumu bei stulbinančiomis gyvenimo tiesomis.

Įspūdinga literatūrinė popietė baigėsi, palikusi vaikams išspręsti labai sudėtingą uždavinį: kuri iš trijų labai gražių knygų yra pati gražiausia? Tai nuspręsti galės tik palaikęs kiekvieną iš jų savo rankose, pasklaidęs spalvotus puslapius ir, žinoma, perskaitęs tai, kas labiausiai patiko. Laiko balsavimui dar šiek tiek yra.

Danutė Miknevičienė,
Kupiškio rajono Alizavos pagrindinės mokyklos bibliotekininkė