Naujienos

Mokinių atsiliepimai apie susitikimą su rašytoja Giedra Radvilavičiūte ir kritiku Laimantu Jonušiu Vilniaus Šv. Kristoforo gimnazijoje 2011 lapkričio 17 d.

Susitikimas man buvo įdomus, nes domiuosi esė žanru. Nesijaučiu suprantąs Radvilavičiūtės kūrybos – man ji įdomi tik kaip forma. Tai ir pokalbio formalumas manęs nesutrikdė.

Visada keista matyti rašytoją skaitantį save. Pikaso pasakytų, kad tai nesveika, nes atsiranda hermetiškumo. Tarsi gyvatė valganti save nuo uodegos, uždaras ratas. Klausytojui įsibrauti į tokią intymią erdvę nėra lengva.

O šiaip rašytoja mane nustebino – knygose ji įtaigi ir paveiki, tiesiog nepakenčiamai. Realybėje, kuri, kaip sakė rašytoja, egzistuoja, man ji pasirodė paprastesnis žmogus, šiltesnis, tolimesnis.

Povilas

Skaitydamas rašytojos kūrinius (esė ir rinktines „Siužetą siūlau nušauti“, „Suplanuotos akimirkos“ ir, žinoma, „Šiąnakt aš miegosiu prie sienos“) aš apie ją buvau susidaręs, drįsčiau sakyti, klaidingą, netikrą nuomonę. Kūriniuose labai preciziškai – „detalė prie detalės“ – sukurtas pasaulis apgavo. Aš maniau, jog G. Radvilavičiūtė tiek savo esė, tiek ir tikrame gyvenime, yra liūdnas, nelaimingas, savimi ir savo gyvenimu nepatenkintas žmogus. Nežinau kodėl, bet prieš akis iškyla S. Eidrigevičiaus kaukės... Bet visgi smagu, jog susitikimas padėjo pakeisti požiūrį ir susidaryti tikrą nuomonę. Pasirodo, jog G. Radvilavičiūtė yra laimingas žmogus. Tą buvo galima įžvelgti ne tik jos atsakymuose į klausimus, bet ir laikysenoje, kalboje.

Kalbant apie susitikimo formatą, svarbu pasakyti, jog jis buvo išskirtinis ir (bent jau man) įdomus. Šiame susitikime buvo galima pajusti rašytojos įvairiapusiškumą – vienokią nuomonę apie ją buvo galima susidaryti kalbant kritikui, kitokią – kalbant, skaitant ir atsakinėjant pačiai G. Radvilavičiūtei.

Svarbu pasakyti, kad susitikimas leido nors šiek tiek artimiau susipažinti su rašytoja, priartėti prie jos. Aš supratau, jog ji yra laisvas kūrėjas, laisvas žmogus, kurio kūriniai galima sakyti gimsta atsitiktinai, tačiau iki tol, kol pasiekia skaitytoją, yra preciziškai nugludinami.

Nepaisant kelių minusų, kurių net neverta minėti, susitikimą laikyčiau vykusiu.

Linas

Susitikimas su Giedra Radvilavičiūte man padarė tikrai labai gerą įspūdį. Visų pirma, buvo šiek tiek netikėtas formatas: aš įsivaizdavau, kad pati rašytoja mums prisistatys, kažką apie save papasakos. Tuo tarpu, ją pristatinėjo visai kitas žmogus. Manau tai yra labai geras pristatymo variantas, nes pačiam žmogui nereikia girtis savo pasiekimais, o taip pat ir auditorija gali laisviau jaustis.

Taip pat man įdomu pasirodė tai, kad savo kūrybą G. Radvilavičiūtė pristatė per savo esė, kas susitikimui irgi suteikė išskirtinumo.

Labai džiaugiuosi, kad rašytoja laisvai atsakinėjo į auditorijos klausimus ir susitikimas neprailgo ir nebuvo nuobodus. Manau, šį renginį ilgai prisiminsiu.

Jonas B.

Susitikimas, ypač pradžioje, buvo šiek tiek keistas. Klausimai ir pats pokalbis buvo paruošti iš anksto, o atsakymai į klausimus visada yra įdomiausi arba spontaniški, arba gerai paruošti. Galbūt buvo taip pasirinkta, nes svečiai nežinojo, ko tikėtis iš mūsų, publikos.

Vis dėlto, pamatyti skaitytos knygos autorių visuomet įdomu, juo labiau, kad Giedra Radvilavičiūtė, nors ir laikė tam tikrą atstumą tarp savęs ir publikos, buvo pakankamai atvira ir gana noriai ir atvirai kalbėjo apie savo kūrybą – tai daugumai rašytojų nebūdinga, kažkas net yra pasakęs, kad nieko blogiau už savo teksto skaitymą negali būti. Jau vien dėl to autorė verta didelės pagarbos.

Buvo iškelti ir įdomūs literatūros teorijos klausimai – kuo grožinis esė skiriasi nuo novelės ir kokia yra žanro apibrėžtumo svarba skaitant literatūros kūrinį?

Susitikimas su Giedra Radvilavičiūte, svarbiausia, buvo savitas – o būtent todėl svarbus, naudingas ir įdomus.

Mantas

Man asmeniškai patiko susitikimas, kadangi labiau supratau, kas yra esė. Kultūrologas labai esmingai apibūdino šį laisvą žanrą. Tačiau jo susijaudinimas, trikdantys judesiai blaškė dėmesį.

Radvilavičiūtės skaitymas atskleidė skaitymo ypatumus, išryškėjo gilesnis požiūris į tekstą. Jautėsi, kad esmės reikia ieškoti.

Mokinių klausimai buvo tikslūs, aiškūs, suprantami. Autorei nekilo didelių problemų ar stabdžių.

Marius

Smagu išgirsti, kaip autorė geba satyriškai, ironiškai pajuokauti, sukurti artimą ryšį net ir su jaunesniaisiais skaitytojais. Taip pat buvo įdomu išgirsti, ką pati G. Radvilavičiūtė mano apie savo kūrinius, arba konkrečiai šį – „Šiąnakt aš miegosiu prie sienos“. Atmintyje taip pat „įstrigo“ autorės gebėjimas būti paprastai, net ir sulaukus pasisekimo ir pripažinimo išlikti nesusireikšminusiai. O tai sukuria dar artimesnį ryšį su auditorija.

Nereikėtų pamiršti ir kritiko Laimanto Jonušio, kuris paprastai, tačiau iš esmės pristatė autorę ir jos esė rinkinį „Šiąnakt aš miegosiu prie sienos“.

Paulius

Susitikimas man buvo įdomus tuo, kad sužinojau šiek tiek, kaip gimsta knygos ir iš ko rašytojai semiasi įkvėpimo.

Jonas

Susitikime su Giedra vyravo jautri atmosfera. Paslaptinga, bet šiaip miela.  Jai skaitant savo tekstą jis atsivėrė iš naujo. Jos balsas siejosi su tekstu. Auditorija buvo susidomėjusi. Užsimezgė vidinis pokalbis. Įsivaizdavau ją kitokią, labiau paviršutiniškesnę. Tačiau jos paklausęs supratau kokia ji „pilna“.

Jonas P.

Visada džiugu išvysti ar autorius yra realiame gyvenime toks pats, kokį jį įsivaizdavai.

Gintarė

Susitikti su žmogumi, kuris kuria, rašo, yra įvertintas kultūros srityje, yra ne tik didelė galimybė, bet kartu ir labai įdomu. Įdomu, smalsu, ne tik kaip pats kūrėjas skaito, pateikia savo kūrinį, bet ir kaip vertina savo kūrybą, kokiomis aplinkybėmis atsirado konkretūs esė.

Įdomu, kad šiai rašytojai labai svarbūs žmonės, nuo jų priklauso ir kelionės, svetimų kraštų įspūdžiai, ir ne tik. Labai nustebino G. Radvilavičiūtės prisiminimai apie mokyklą. Visų pirma, tai, jog dalyko pažymys priklausė nuo mokytojo. Be to labai įdomu, kad ją varžė disciplina. Manau, tai ryškus akcentas.

Emilija V.

Susitikimas su rašytoja Radvilavičiūte man labai patiko. Seniau maniau, kad geri rašytojai yra tarsi ne žmonės – kontaktuoja su kitais pasauliais, galvoja visai kitaip, rūpinasi visai kitais dalykais. Maniau, kad rašytojai yra vieniši žmonės, užsidarę namuose, nusigėrę ir nuolat kankinami kūrybinių kančių. Rašytoja atrodė geras, laimingas žmogus, visai „nepasikėlusi“ ir labai noriai bendravo su mumis.

Paulius

Mano manymu, susitikimas pavyko dėl kelių priežaščių: publika buvo pasiruošusi susitikimui su rašytoja, o rašytoja buvo pasiruošusi pokalbiui su mokiniais. Daugelis buvo skaitęs rašytojos knygą, todėl kilo įdomių klausimų, į kuriuos G. Radvilavičiūtė gana nuoširdžiai atsakinėjo.

Milda

Visuomet maniau, kad rašytojai ir mokytojai yra kitokie žmonės, kad jiems nebūdinga tai, ką daro eilinis žmogus. Rašytojai ir mokytojai, manau, esantys aukščiau už mus, paprastus žmones.

Giedra Radvilavičiūtė yra labai šiltas, švelnus žmogus. Kai rašytoja kalbėjo, skaitė ištrauką iš savo knygos tai užplūdo jausmas, kad mažoje senamiesčio kavinėje sėdėčiau tik aš ir Giedra Radvilavičiūtė.

Sandra

Kai knygą aptaria pats rašytojas, supranti knygą visai kitaip.

Adelė

Didžiausią įspūdį paliko renginio forma. Galiausiai galima aptarti pačių asmenų išskirtinumą ir artumą prie pačios tautos žodžio ir tuo tarpu buvimas aukštesniajame kultūros sluoksnyje yra išskirtinis.

Albertas

Patiko, kad į klausimus buvo atsakinėjama konkrečiai ir tiksliai, nenukrypstant nuo klausimo formuluotės. Kalba taisyklinga, aiški. Rašytoja atrodė profesionaliai.

Justina

Manau, susitikimas galėjo būti šiek tiek ilgesnis. Patiko rašytojos skaitymo intarpas, labai išryškinantis autorės savitą stilių. Taip pat įdomu buvo klausytis, kaip pati autorė intonuoja savo tekstą.

Viktorija

Šio susitikimo metu supratau, kad G. Radvilavičiūtė yra nuoširdus žmogus ir tai matėsi kai ji atsakinėjo į užduotus mokinių klausimus, taip pat, kad rašydama knygas ji daugiausia remiasi asmenine patirtimi, ji tarsi ne aprašinėja pasaulį, bet jį teigia.

Karolis

Buvo labai įdomu išgirsti, kaip ji skaitė savo esė, nes niekada neteko girdėti, kaip autorius skaito savo kūrybą.

Aurimas

Susitikimas su Giedra Radvilavičiūte buvo vykęs, tačiau, mano nuomone, kažko trūko. Pokalbio pradžioje buvo jaučiama šiokia tokia įtampa. Iš tiesų pačiam darėsi nepatogu dėl akivaizdžiai iš vertėjo matomo jaudulio. Giedros atsakymai man patiko, jie buvo aiškūs, tikslūs. Ne kartą yra tekę šyptelti, kai kiti mūsų mokyklos svečiai atsakinėdavo visai kitus dalykus negu apie ką buvo užduotas klausimas. Šįkart to nebuvo.

Kad pokalbis būtų buvęs dar geresnis, reikėtų laisvesnės aplinkos. Su mažesne auditorija, galbūt net visiems susėdus į didelį ratą.

Martynas

Susitikimas, vykęs su Giedra Radvilavičiūte buvo ne vienas iš įspūdingiausių (kaip su Marija Krupowes ar Valdu Adamkumi), bet įdomus.

Išgirdusi, jog ji jaunystės metais skaitė Cvetajevą ir Majakovskį suklusau dvigubai. Šios detalės iškart papildė patį rašytojos portretą mano galvoje. Avangardiška tokia rašytoja, manyčiau. Aišku -  moderni, patiko, jog nėra vientisos siužetinės linijos, logiškumo.

Buvo įdomi eseistės parinkta ištrauka, kurią skaitė. Lakoniškas, originalus humoro jausmas, net sarkazmas. Užkabino.

O ir pats atsakinėjimo būdas - trumpai, bet ,,užkabinant" esmę, nevargino, nekūrė dirbtino atsakinėjimo atmosferos. Ačiū už galimybę.

Edita

Pastaba: mokinių kalba netaisyta!