Naujienos

Apie Gendručio Morkūno knygą „Iš nuomšiko gyvenimo“.

Nuomšikas  – koks keistas, koks retas žodis.

„Beveik visų knygų pavadinimai suprantami, aiškūs ir meilūs. O štai šios vargšelės vardas kai kam gali  ir nepatikti“, – štai kaip prasideda pasakojimas.

Nedrįsčiau šios knygos vadinti realistine istorija; grynakrauje pasaka – taip pat ne.

Gendručio Morkūno visi kūriniai tuo ir įdomūs, kad savyje slepia mįslę, net ne vieną. Šį kartą smalsu: iš kur atsirado tas nuomšikas? Tikri ar išgalvoti keistieji Namai, kuriuose vaikinukas yra priverstas gyventi?

Šias eilutes rašau lapkričio mėnesį. O lapkritį, tą niūrų lapkritį, visų mūsų namai įgyja ypatingą svarbą ir galią. Ar jums patiktų štai toks būstas? „Namus suremontavo, išdažė sienas, įstatė plastikinius langus, pakabino žaliuzes, vietoj metalinių lovų pastatė medines, kiemą aptvėrė metaline tvora, o virš jos įrengė stebėjimo kameras“.

Taigi, kamerų stebimi, Namų gyventojai bando trūks plyš savaip, kaip tik sugeba, kovoti už tai, kas svarbiausia – už teisę likti savimi. Nelengva kova. Ir ne tik todėl, kad Namų gyventojams stinga mamų, tėvų. Sunku, nes niekada nežinai, kada ir kam būsi... išnuomotas.

Šios knygos herojus narsiai keliauja į visiškai svetimus gražiaplaukės moters namus, kuriuose privalės globoti Jaunutį – mažą, nelaimingą berniuką. Bet ne tik, ne tik... Jam lemtas kur kas svarbesnis vaidmuo: nuomšikas privalo melagingai liudyti teisme. Gal ir gėrio vardan, bet...

Nuomšikas ne iš tų žmonių, kurie klusniai paiso nurodymų – net jei juos dalija nuostabiai graži moteris. Jis bando gelbėti Jaunutį, bet ne tik jį. Padėdamas mažajam draugui, gelbsti ir savo paties orumą, garbę.

Ši knyga – ne tik apie Namus. Ir apie benamystę kuo plačiausia žodžio prasme. „Ak, jeigu tą skarmalų krūvą būtų galima pavadinti lova. Krūva nežinia kuo atsiduoda, kai kurie skudurai suplyšę. Apsidairau. Jeigu norėčiau miegoti kitur, turėtume eiti į lauką. Prisimenu kalnus, nuklotus polietileno maišeliais, ir nutariu, kad mes ponai“.

Ne taip jau svarbu, kur skaitysite šią knygą – prie rašomojo stalo, minkštame krėsle, gal net kvapnioje lovoje. Vis tiek kiekvienas sakinys jaudins, kvies į kelią, kels daugybę apmąstymų.

Ir iš tiesų: kada ir kodėl būstas tampa Namais?