Naujienos

Netrukus po Metų knygos rinkimų mokyklą apskriejo pakili ir daugeliui nuostabą sukėlusi žinia: atvažiuoja rašytojas Vytautas Račickas ir literatūros kritikas (tuomet dar nežinojome kuris).

O juk svečių priėmimui būtina ruoštis. Aišku, V. Račickas – žinomas vaikų ir jaunimo rašytojas, bet norėjome, kad neliktų nė vieno mokinio bent viena ausim negirdėjusio apie kūrėją, jo kūrybą. Tuomet kiekvieną antradienį bibliotekoje suskatome organizuoti Pusvalandžius su knyga. Mokiniai skaitė ištraukas iš V. Račicko knygų, su lietuvių kalbos ir literatūros mokytojais aptarė knygų veikėjus, keliamas problemas. Praturtinę (kai kurie  atnaujino) savo literatūrinę patirtį V. Račicko kūryba, fragmentiškai kai ką sužinoję apie literatūros kritiką Regimantą Tamošaitį, mokiniai nekantriai ir smalsiai laukė svečių iš Vilniaus.

Vida Šopagaitė, Skuodo r. Mosėdžio gimnazijos bibliotekininkė

Balandžio 27 diena turėjo būti įprasta, tačiau taip nebuvo, nes į mokyklą atvyko rašytojas V. Račickas. Man labiausiai patiko pasakojimas, kaip rašytojui ateina įkvėpimas kurti. Pasirodo, idėją pateikia svetimi žmonės, o rašytojas viską aprašo. Taip gimsta knygos, savo turiniu prilygstančios geriausioms pasaulio knygoms. Patiko ir tai, kad rašytojas savo nutikimus, įspūdžius papasakojo linksmai, suprantamai atsakė į visus mums rūpimus klausimus. Džiaugiuosi, jog turėjau galimybę dalyvauti susitikime su Metų knygos autoriumi.

Margarita Endriuškaitė, 7a klasė

Rašytojas V. Račickas pasirodė artimas mums, jaunimui. Šis žmogus, mano manymu, vienas iš talentingiausių lietuvių rašytojų vaikams ir paaugliams. Rašytojo knygose slypi paslaptis. Kūriniuose „Nebaigtas dienoraštis“ ir „Baltos durys“ aš pažinau kitą save, atradau naujus kelius į savo minčių labirintus. Be to, mano svajonė – parašyti knygą. Keliauti šios svajonės link padeda būtent rašytojas V. Račickas, nes jo dėka aš vis labiau suprantu, koks turi būti knygos tikslas.

Su rašytoju atvykęs literatūros kritikas R. Tamošaitis taip pat mane sudomino savo požiūriu į rašymą. Labiausiai patiko jo gyvenimo prasmės nagrinėjimas, filosofinis požiūris į gyvenimą, ateitį.

Taigi ši popietė man buvo labai įdomi bei vertinga. Tokių garbingų žmonių apsilankymas mokykloje labai nudžiugino. Tikiuosi, kad mano gyvenime tai ne paskutinis susitikimas su rašytoju.

Viktorija Simonavičiūtė, 8b klasė

Kai į  mano rankas pateko  V. Račicko knyga „Nebaigtas dienoraštis“, net nesuvokiau, kaip galima parašyti tokią sukrečiančią istoriją, iš kur suaugęs žmogus ima medžiagos apie paauglių gyvenimą. Į šiuos ir kitus rūpimus klausimus atsakė pats knygos autorius V. Račickas. Susitikime rašytojas pasakojo, kaip kilo mintis parašyti vieną ar kitą knygą, kas pastūmėjo rašyti knygas vaikams ir paaugliams. Labiausiai sukrėtė minėtos knygos atsiradimo istorija. Siužetas paremtas tikrais faktais – pas rašytoją apsilankiusi moteris papasakojo apie nusižudžiusią jos dukrą ir paprašė apie tai parašyti knygą, kad jaunieji skaitytojai atkreiptų dėmesį į panašaus likimo paauglius. Taip ir atsitiko – rašytojas gavo laišką iš mergaitės, kuri perskaičiusi „Nebaigtą dienoraštį“ išmetė sau iš galvos blogas mintis apie savižudybę. Taigi, ši knyga net išgelbėjo gyvybę, vadinasi, tikrai verta ją skaityti.

Man susitikimas su V. Račicku paliko neišdildomą įspūdį. Nekantrauju perskaityti kitą paaugliams skirtą knygą „Baltos durys“.

Indrė Bernotaitė, 7a klasė

Man didžiausią įspūdį paliko tai, kad V. Račickas pasakojo, kaip bendravo su narkomanais ir jų artimaisiais. Tam reikėjo drąsos ir ryžto. Ne veltui ir pats rašytojas pripažino, kad „Baltos durys“ – geriausia jo knyga. Įdomu buvo išgirsti, kaip atsirado kūrinio pavadinimas. Pasirodo, jo prasmė gili. Lauksiu kitų, tokių pat gerų kaip ši knygų – rašytojas pažadėjo toliau gvildenti paauglių problemas.

Snieguolė Sudeikytė, 7a klasė

V. Račickas – mėgstamiausias mano rašytojas. Ne tik dėl to, kad paliečia paaugliams aktualias problemas, bet jo rašymo stilius savitas. Smagu, kai tokio amžiaus rašytojas žino jaunimui būdingą žargoną. Pasirodo, jis mėgsta klausytis, kaip šneka paaugliai. Ir mums įdomiau skaityti. Ačiū rašytojui už įdomias, vertingas knygas.

Iveta Dėkontaitė, 7a klasė

Trumpas, bet labai vertingas susitikimas su rašytoju V. Račicku man tikrai padėjo pasisemti patirties. Ilgai išliks įspūdis, kam turi ryžtis jaunas žmogus, kad galėtų baigti savo ką tik beprasidedantį gyvenimą arba netyčia įklimpti į bendraamžių siaubą – narkomaniją.

Elena Butnoriūtė, 7a klasė

Tą saulėtą trečiadienį Mosėdžio gimnazijos duris pravėrė rašytojas Vytautas Račickas ir literatūros kritikas Regimantas Tamošaitis. Atvyko jie dėl to, kad mūsų mokykla – viena aktyviausiai dalyvavusių Metų knygos rinkimuose. Rašytojas ir literatūrologas nustebino savo nuoširdumu ir paprastumu, jų išsakyti žodžiai, manau, įkvėpė ne vieną.

Yra nuomonė, kad vaikams rašo tie, kas nemoka rašyti suaugusiesiems. V. Račickas yra puikus pavyzdys, paneigiantis šią nuostatą. Smagu, kad autorius, parašęs daugiau nei 20 knygų, pats skaitė ištraukas iš naujosios knygos „Baltos durys“. Literatūrologas R. Tamošaitis pasakė: „Vaikų rašytojas visada jaunas“, todėl V. Račickas gerai supranta jaunimą ir žino, kaip patraukti jo dėmesį. R. Tamošaičio kalba privertė susimąstyti apie gyvenimą. Kalbėdamas apie žalingus įpročius jis nustebino mintimi: „Visas pasaulis yra kapas ir jis laukia tavęs“. Po šių žodžių pradėjau galvoti, kas manęs laukia baigus mokyklą. Kokie tie spąstai, slypintys gyvenimo šešėlyje? Džiugu, kad geriausia Metų knyga paaugliams išrinkome V. Račicko apysaką „Baltos durys“. Joje be tabu pasakojama apie šiuolaikinius jaunuolius. Apie tuos, kurie lengvai pasiduoda pagundoms ir nesirūpina gyvenimu. Knyga atveria akis, ji aiškiai ir labai suprantamai dėsto apie kitą, tamsiąją, žmogaus gyvenimo pusę.

Mano manymu, labai gerai, kad mūsų „varnų ir akmenų kraštą“, kaip įvardijo R. Tamošaitis, aplanko žymūs žmonės. Manau, kad V. Račicko knyga „Baltos durys“ tikrai nusipelnė geriausios Metų knygos paaugliams vardo, nes ji pasakoja apie gyvenime slypinčius pavojus ir pagundas, ragina imtis atsakomybės už savo ateitį. Garbingų svečių išsakytos mintys priminė, kad gyvenimas – tai didžiausia dovana ir stebuklas.

Karolina Charčiūnaitė, 8 a klasė

Neseniai mūsų kraštą aplankė du garbingi žmonės: Vytautas Račickas ir Regimantas Tamošaitis. Maloniai pristatę naujausią V. Račicko knygą „Baltos durys“, jie kartu pravedė mums gyvenimo pamoką. Svečiai išmokė mus suprasti gyvenimo prasmę. R. Tamošaičio žodžiais tariant, „negalima ilgai žiūrėti į bedugnę, nes bedugnė gali pasižiūrėti į tave“. Bus sunku iš tos bedugnės traukti artimą draugą, kuris taip pat turi jausmus. „Žmogus juk ne akmuo ir ne varna“, – aiškino kritikas.

Svečiai prašė jiems užduoti klausimų, deja, klausiančiųjų nebuvo tiek daug, kiek norėtųsi, nors nemažai mokinių buvo skaitę pristatytą knygą. Ypač buvo malonu girdėti knygą skaitant patį rašytoją. Visas nuoširdus bei sklandus pristatymas sukėlė nerimastį, privertė sutelkti dėmesį į ypač svarbius, gyvenime naudingus dalykus, nenukrypti nuo kelio ir siekti savo tikslo. Po susitikimo ne vienas mintyse pasiryžo nepasiduoti aplinkinių blogai įtakai, lygiuotis į protingus, gabius žmones. Manau, jog mūsų svečiai tikrai tapo autoritetais mūsų gimnazijos mokiniams.

Gabrielė Eidėjūtė, 8 a klasė