Knygoms niekada ne per anksti: kodėl, ką ir kaip skaityti kūdikiams ir vaikams iki trejų metų

2020-12-17


Visiems žinoma tiesa, kad skaityti vaikams ir su vaikais yra vertinga, taip pat niekam nekyla abejonių, jog tėvai gali ir turi skaityti vaikui, kuris pats to dar nemoka. Vis dėlto tėvams rūpi, nuo kokio amžiaus vaikas iš šios veiklos jau gauna naudos. Ar pakaks, jei pradėsime skaityti vaikui tada, kai jis nebeplėš knygelės mums iš rankų, kad „paragautų“ jos kampo? Šiame straipsnyje apžvelgsime mokslinius įrodymus, kad amžius, nuo kada vaikui verta skaityti, yra kur kas ankstesnis, nei daugelis mano, aptarsime skaitymo kūdikiams ir vaikams iki trejų metų naudą ir pateiksime patarimų, ką, kada ir kaip skaityti su pačiais mažiausiaisiais.

Esama patikimų mokslinių įrodymų, kad pirmąją knygą savo mažyliui pradėti skaityti verta jau septintą mėnesį... nuo nėštumo pradžios. Dar 1986 m. Šiaurės Karolinos universiteto mokslininkai Anthony’is J. DeCasperas ir Melanie J. Spence paprašė besilaukiančių moterų paskutiniais nėštumo mėnesiais kasdien garsiai skaityti savo negimusiems mažyliams tą pačią knygą, skirtą vaikams. Praėjus vos porai dienų po gimimo, mokslininkai davė naujagimiams žįsti čiulptuką, prijungtą prie specialios aparatūros, leidžiančios fiksuoti kūdikių žindimo judesių intensyvumą bei dažnį. Tuomet už jiems neįprastus žindimo judesius kūdikius apdovanodavo per ausines leidžiamu istorijos įrašu. Naujagimiai greitai perprato ryšį tarp žindimo ir garsų ir stengdavosi žinduką žįsti taip, kad ausinėse skambėtų pažįstama istorija, o ne kita, panašių sąskambių, taip pat skaitoma mamos. O kontrolinės grupės naujagimiai, kuriems mamos prieš gimimą neskaitė, vienodai mielai klausėsi abiejų istorijų. Mamos skaitymo patirtį turėję naujagimiai ne tik atpažino mamos įsčiose girdėtą istoriją, bet ir aiškiai pademonstravo, kad ją mėgsta labiau nei kitas ir yra pasiryžę padirbėti, kad galėtų klausytis jos vėl ir vėl! Žinoma, niekas neteigia, kad mažyliai suprato istorijos prasmę, tačiau akivaizdu, kad mamos skaitomo teksto patyrimas paliko ženklą jų itin sparčiai besivystančiose smegenyse. Jei skaitomą knygelę įsidėmėjo ir pamėgo net negimę kūdikiai, juo labiau tą geba gimę mažyliai, net jei skaitantiems tėvams tuo metu atrodo, kad jie labiau domisi savo kumštukais ar knygos „skoninėmis savybėmis“. Vis gausėja įrodymų, kad knygos paliekamas atspaudas vaiko raidai yra visokeriopai naudingas.

Daugiausia mokslinių duomenų sukaupta apie skaitymo kūdikiams ir mažiems vaikams poveikį jų kalbinių gebėjimų raidai. Kalbos raida tiesiogiai susijusi su kalbine patirtimi: kuo daugiau kalbame su kūdikiais ir kūdikiams, tuo sparčiau gerėja jų kalbos garsų suvokimas, kalbos supratimas, plečiasi žodynas. Nors pirmojo žodžio tėvams iš savo atžalos tenka laukti beveik metus, kūdikio gimtosios kalbos „studijos“, prasidėjusios dar įsčiose, intensyviai tęsiamos tuoj po gimimo. Skaitymas leidžia tėvams suteikti kūdikiui turtingą kalbinę patirtį, nesukant galvos dėl pokalbio temų su ne pačiu iškalbingiausiu pašnekovu, tad nieko keisto, kad vaikų, kurių tėvai jau nuo kūdikystės jiems kasdien skaito, kalbos raida greitesnė ir sklandesnė.

Kuo anksčiau pradedama skaityti ir kuo dažniau skaitoma, tuo didesnė nauda kalbos raidai. Svarbu pažymėti, kad ryšys tarp skaitymo ir kalbos raidos nėra paaiškinamas tėvų išsilavinimu ar kitais šeiminiais ar socioekonominiais veiksniais. Daugelyje šalių vykdomos ankstyvosios intervencijos programos, kurių metu tėvai skatinami skaityti savo kūdikiams ir mažiems vaikams, o Christine’a O’Farrelly su kolegomis 2018 metais parodė, kad užtenka padovanoti mažylio laukiančioms šeimoms knygų vaikams rinkinį, kad metų sulaukę kūdikiai pasižymėtų geresniu pasyviu žodynu, aukštesniais pažintiniais gebėjimais ir geresnėmis socioemocinėmis kompetencijomis nei tokios dovanos negavę jų bendraamžiai.

Patiems mažiausiesiems svarbu tiesiog girdėti skaitančius ar pasakojančius suaugusiuosius, o ūgtelėjusiems mažyliams, gebantiems sutelkti dėmesį į paveikslėlius, knygelės suteikia galimybę tiesiogiai plėsti žodyną, visą platų pasaulį „sutraukdamos“ į saugų tėčio ar mamos glėbį. Realybėje nesutiktume tigro ar krokodilo ir neturėtume progos jų mažyliui parodyti ir pavadinti, o knygelėje jie ranka pasiekiami. Jau šešių mėnesių kūdikiai geba efektyviai sukaupti dėmesį į jiems rodomo personažo paveikslėlį, be to, jų dėmesio sutelkimas efektyvesnis, o smegenų žievės atsakas stipresnis, jei kartu girdi personažo pavadinimą, rodo 2018 metais atliktas Charisse’ės B. Pickron ir bendraautorių tyrimas, taigi jie tiesiog „užprogramuoti“ mokytis naujų žodžių iš knygų. Labai svarbu ir tai, kad kartu su mažu vaiku vartydami knygelę tėvai įtraukia jį į dialogą: užduoda klusimus, prašo parodyti, kartu ieško, atranda ir stebisi, taip tiesiogiai lavindami vaikų komunikacijos įgūdžius.

Vaikučiui augant tėvai ima vis labiau išnaudoti knygų siūlomas ugdymo(si) galimybes: įvardija ne tik objektus, bet ir jų savybes (spalvas, dydį, skaičių), aptaria įvykių priežastis ir pasekmes, sieja knygoje pavaizduotus įvykius su vaiko patyrimu. Taip plečiamos vaiko žinios apie pasaulį ir lavinamas loginis mąstymas. Esama įrodymų, kad skaitymas mažiems vaikams siejasi su įvairiais pažintinės raidos rodikliais. Pavyzdžiui, Aislinga Murray ir Suzanne’a M. Egan (2014) nustatė, kad devynių mėnesių kūdikių, kurių tėvai jiems skaitydavo, problemų sprendimo įgūdžiai yra geresni. Taip pat ankstyvo skaitymo patirtis susijusi su geresniais ankstyvaisiais akademiniais įgūdžiais bei didesniais pasiekimais pradėjus lankyti mokyklą.

Knygose vaikams dažnai vaizduojamos įvairios socialinės ir emocinės patirtys suteikia galimybę vystyti ir mažųjų socialines bei emocines kompetencijas. Patys aptardami ir klausdami vaiko apie veikėjų patiriamas emocijas, jų priežastis, elgesio motyvus, veikėjų tarpusavio ryšius ir jausmus vienas kitam, tėvai moko atpažinti, įvardyti ir savo pačių emocijas, norus ar ketinimus, prisideda prie sėkmingo emocijų reguliacijos, empatijos vystymosi.

Bet svarbiausia, kad skaitymas vaikams ir su vaikais – nesvarbu, visai mažais ar jau ūgtelėjusiais, – yra maloni, suartinanti patirtis. Skaitymo ritualai, kuriuos susikuriame, tokie kaip skaitymas prieš miegą susirangius šalia vaiko jo lovelėje, stiprina mažylio saugumo jausmą. Knygos suteikia galimybę kartu išgyvenant pačias įvairiausias situacijas, tiek jaudinančias ir džiugias, tiek graudžias ar gąsdinančias, geriau pažinti savo vaiką, o jam geriau pažinti mus. Dažnai girdime sakant, kad skaitydami savo vaikui stipriname ryšį su juo, tačiau yra ne visai taip – jis taip pat stiprina ryšį su mumis, nes vaiko ir suaugusiojo sąveika yra abipusė ir skaitymas kartu yra tarsi dviejų partnerių šokis. Skaitymo su vaikais naudą tėvams taip pat patvirtina tyrimai, pavyzdžiui, Caitlina F. Canfield su kolegomis šiais metais žurnale Developmental Psychology („Raidos psichologija“) publikuotame straipsnyje pristatė tyrimą, rodantį, kad mamos, kurios skaitė savo šešių mėnesių kūdikiams, po metų buvo labiau atsipalaidavusios savo motinystėje, o jų tarpusavio ryšys su vaikais tyrėjų įvertintas kaip sveikesnis.

 

Rekomendacijos malonioms ir vertingoms skaitymo patirtims, atsižvelgiant į vaiko amžių


Iki gimstant kūdikiui:

Besirūpindami kūdikio kraitelio ruošimu, skirkite laiko ir išrinkti pirmąją knygą, kurią jam skaitysite. Tai jau savaime labai maloni užduotis, skatinanti įsivaizduoti gimsiantį kūdikį, spėti, kokie bus jo pomėgiai, stiprinanti emocinį ryšį su juo. Išsirinkite mažiems vaikams skirtą knygelę, kuri jums patiems patraukli, o tekstas malonus ausiai, galbūt tokią, kurią patys mėgote, kai buvote maži. Mama ir tėtis gali išrinkti skirtingas knygas ir kiekvienas savąją skaityti, kad kūdikis vieno ir kito teksto skambesį susietų su mamos ir tėčio balsais. Skaitykite garsiai kasdien, geriau tuo pačiu metu, tyliame kambaryje, įsivaizduodami, kaip mažylis įdėmiai klausosi jūsų balso.


Nuo gimimo iki šešių mėnesių:

Šiuo laikotarpiu svarbu, kad kūdikis kuo daugiau girdėtų jus kalbant. Vienas iš būdų užtikrinti, kad pokalbių temos neišsektų, – pasitelkti knygas. Nors tokiems mažiukams skaitoma retai, iš tiesų prarandama gera proga praturtinti kūdikio kalbinį patyrimą, kol jo motorinės galimybės dar labai ribotos, tad nereikia rūpintis, kad knyga bus išplėšta Jums iš rankų arba klausytojas viduryje puslapio pabėgs. Kūdikiui dar mažai svarbus knygos siužetas, todėl jis neprieštaraus, jei skaitysite balsu ir savo knygą ar žurnalą. Vis dėlto mažiems vaikams skirtų knygų kalba paprastai būna panašesnė į tokią, kuria mes patys kalbame su kūdikiais: jai būdingas melodingumas, trumpi sakiniai, paprasti žodžiai, aiškūs sąskambiai, ritmai, todėl kūdikiui lengviau sutelkti dėmesį į tokį tekstą. Taip pat verta pradėti pažintį su paveikslėliais, mažiausiesiems tinkamiausi kontrastingų spalvų, aiškių ir paprastų formų, tai stimuliuos kūdikio regimąjį suvokimą. Galite vienas knygas skaityti, o kitų rodyti paveikslėlius, nes tokio amžiaus kūdikiams dar nėra taip svarbu susieti vaizdus su girdimais žodžiais.


Nuo šešių mėnesių iki pusantrų metų:

Tokio amžiaus kūdikiai jau yra aktyvūs knygų tyrinėtojai ir „ragautojai“. Nuolatiniai mažylio bandymai išplėšti knygą iš rankų tėvų dažnai klaidingai interpretuojama kaip nepasirengimas leisti laiką su knyga, nors iš tiesų terodo smalsumą ir norą būti aktyviu veiksmo dalyviu. Neverta užsibrėžti būtinai perskaityti knygelę nuo pradžios iki galo, nepatirsite frustracijos, jei nusiteiksite knygas tiesiog kartu vartyti, neprisirišdami prie išspausdintos istorijos. Taip pat visi bus labiau atsipalaidavę, jei neteks rūpintis dėl knygos saugumo, todėl geriau rinktis atsparesnes knygas (pavyzdžiui, storais kartoniniais puslapiais ar pagamintas iš tekstilės). Maždaug nuo šešių mėnesių kūdikiai demonstruoja vadinamąjį jungtinį dėmesį, kai supranta, kad savo dėmesio objektu galima dalytis su kitu žmogumi, todėl kuo nors susidomėję rodo piršteliu ir seka akimis, kur rodote jūs. Tai reiškia, kad nuo šiol jau skaitote kartu su vaiku, o ne tik jam (net jei skaitymas reiškia tik penktame puslapyje pavaizduoto traktoriuko aptarinėjimą). Kartu vartydami knygelę vardykite, ką matote, būtinai atkreipkite dėmesį į jo pažįstamus ir mėgstamus objektus, rodykite pirštu, įtraukite vaiką į dialogą – užduokite klausimų ir atliepkite vaiko reakcijas, taip pat patys į tuos klausimus atsakykite („Kas čia miega? Matai, katė miega!“), kurkite trumpus siužetus apie viename puslapyje vykstantį veiksmą. Nenusivilkite, jei ropoti ar vaikščioti pramokęs mažylis nenustygs prie knygos, tuo laiku, kai savarankiškai judėti jam svarbiau už viską, skaitymo epizodai gali būti trumpesni, bet dažnesni, taip pat galite skaitymą paversti judria veikla, tarkim, pasiūlyti pašokinėti kaip knygelėje pavaizduotam kiškiui.

Kadangi šio amžiaus skaitytojas „skaito“ vaizdus, svarbu atkreipti dėmesį į knygos iliustracijas. Reikėtų vengti itin gausiai piešiniais, spalvomis, blizgučiais išmargintų puslapių, nes tokiame margumyne sunkiau sutelkti dėmesį į konkretų objektą, išskirti jį iš fono. Apskritai, kalbant apie mažų vaikų knygų estetiką verta vadovautis principu „mažiau yra daugiau“. Taip pat mažiau vertingos ir itin stilizuotos, abstrakčios iliustracijos, kurias kūdikiui būtų sunku susieti su realaus pasaulio objektais. Kita vertus, nereikia pulti ir į kitą kraštutinumą ir ieškoti vien tik itin realistiškų paveikslėlių, mažiesiems vertinga patirti, kad yra įvairiausių būdų pavaizduoti, tarkim, šuniuką. Galiausiai juk per knygas ir jų iliustracijas supažindiname mažuosius ne tik su fiziniu, bet ir su meno pasauliu.


Nuo pusantrų iki dvejų metų:

Daugelis tokio amžiaus vaikų, jau turėjusių patirties su knygomis, geba būti pakankamai atsargūs, kad galėtų su tėvais skaityti knygeles įprastais, popieriniais puslapiais. Tai labai išplečia knygų pasirinkimo galimybes, galite rinktis tarp daugybės autorinių Lietuvos ir užsienio kūrėjų knygų. Tokio amžiaus vaikui patiks knygos apie jam pažįstamus objektus ir reiškinius, kasdienius ritualus ar paprastus nuotykius, pavyzdžiui, gyvūnus, maudynes vonioje ar kelionę traukiniu. Tinka eiliuoti tekstai, tekstai su atsikartojimais. Jei teksto nedaug, vos po vieną ar porą eilučių puslapyje, galite pastebėti, kad mažylis jau geba jį atidžiai išklausyti. Kadangi parašytas tekstas perskaitomas kiekvieną kartą vienodai, vaikas skatinamas jį įsidėmėti, lavinama jo girdimoji atmintis. Tačiau knygos vaizdų pažadintos spontaniškos „diskusijos“ taip pat labai naudingos, todėl galite lanksčiai naudoti abu skaitymo būdus – pavyzdžiui, pirmiausia perskaityti puslapyje esantį tekstą, o tada aptarti vaikučio dėmesį patraukusius dalykus.

Jaunesnis nei dvejų vaikas dar, ko gero, nemokės versti knygos puslapių po vieną, tačiau tai nereiškia, kad turėtumėte tai daryti už jį. Galima paėmus už viršutinio kampo atskirti verčiamą puslapį nuo kitų, o mažylį paskatinti versti puslapį laikant už apatinio kampo. Jei dažnai tai darysite, tikėtina, kad dvejų metų jau gebės tvarkingai versti knygos puslapius savarankiškai, be to, tai puikios smulkiosios motorikos pratybos. Greta popierinių knygų, kurias skaitysite kartu, verta pasiūlyti ir tvirtesnių knygelių savarankiškoms pramogoms, tai gali būti knygos su langeliais, atvartais, veiklos knygelės, kurios padės lavinti ir smulkiosios motorikos įgūdžius.


Dvejų–trejų metų:

Šio amžiaus vaikai – jau visai rimti skaitytojai, kuriems įkandami kiek ilgesni, sudėtingesni siužetai. Kartu vartant knygelę verta aptarti ir tai, kas lieka tarp eilučių: kodėl ežiukas liūdi, kas supykdė varną, ko nori mergaitė. Tokios diskusijos apie veikėjų vidines psichines būsenas, įrodyta, skatina vaikų socioemocinę raidą. Jei jaučiate, kad vaikas neblogai sutelkia dėmesį klausydamasis, pabandykite paskaityti kiek ilgesnę istoriją be iliustracijų. Nors paveikslėlių knygos labai vertingos dėl to, kad leidžia mažyliui pačiam „skaityti“ ir įsitraukti į aktyvią sąveiką su suaugusiuoju, klausydamasis skaitomos istorijos be iš anksto paruoštų vaizdų jis turi galimybę susikurti savo paties vaizdinius. Pasiūlykite klausantis užsimerkti, tokiam skaitymui labai tinka metas prieš miegą. Jei to dar nepadarėte, būtinai pradėkite skaityti ar, dar geriau, sekti liaudies pasakas. Mažiausiesiems geriausiai tinka gyvulinės, ritminės pasakos su atsikartojimais – Dangus griūva, Senelio pirštinė, Vištytė ir gaidelis ir kitos. Nenustebkite, jei iš visos knygų gausos vaikas rinksis ir prašys skaityti vis tą pačią – jam smagu ir vertinga vėl ir vėl girdėti, matyti ir patirti tą pačią knygelę. Augdamas jis atras joje vis naujų dalykų – būkite atidūs šiems atradimams ir dalykitės jų džiaugsmu.

 

Straipsnyje aptariami šie moksliniai tyrimai:

  • Canfield, Caitlin F.; Miller, Elizabeth B.; Shaw, Daniel S.; Morris, Pamella; Alonso, Angelica ir Mendelsohn, Alan L. (2020). „Beyond language: Impacts of shared reading on parenting stress and early parent–child relational health“. Developmental Psychology, 56(7), 1305.
  • DeCasper, Anthony J. ir Spence, Melanie J. (1986). „Prenatal maternal speech influences newborns' perception of speech sounds“. Infant behavior and Development, 9(2), 133–150.
  • Dunst, Carl J.; Simkus, Andrew ir Hamby, Deborah W. (2012). „Relationship between age of onset and frequency of reading and infants’ and toddlers’ early language and literacy development“. Center for Early Literacy Learning, 5(3).
  • Muhinyi, Amber ir Rowe, Meredith L. (2019). „Shared reading with preverbal infants and later language development“. Journal of Applied Developmental Psychology, 64, 101053.
  • Murray, Aisling ir Egan, Suzanne M. (2014). „Does reading to infants benefit their cognitive development at 9-months-old? An investigation using a large birth cohort survey“. Child Language Teaching and Therapy, 30(3), 303–315.
  • O’Farrelly, Christine; Doyle, Orla; Victory, Gerard ir Palamaro-Munsell, Eylin (2018). „Shared reading in infancy and later development: Evidence from an early intervention“. Journal of Applied Developmental Psychology, 54, 69–83.
  • Pickron, Charisse B.; Iyer, Arjun; Fava, Eswen ir Scott, Lisa S. (2018). „Learning to individuate: The specificity of labels differentially impacts infant visual attention“. Child development, 89(3), 698–710.
  • Shahaeian, Ameneh; Wang, Cen; Tucker-Drob, Elliot; Geiger, Vincent; Bus, Adriana G. ir Harrison, Linda J. (2018). „Early shared reading, socioeconomic status, and children’s cognitive and school competencies: Six years of longitudinal evidence“. Scientific Studies of Reading, 22(6), 485–502.

Dr. Lauryna Rakickienė

 

Organizatoriai